Daugiau moterų žengia į verslą

Kaip skelbia statistikai, pernai 28,7 proc. visų verslu užsiimančių asmenų buvo moterys. Tai 0,7 proc. punkto daugiau negu 2008-aisiais.

Pagrindinėmis moterų verslo sritimis išlieka žmonių sveikatos priežiūra (60,9 proc.) ir socialinio darbo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (58,3 proc.). Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dailiosios lyties atstovių imasi ir statybų ar transporto verslo.

Šiose verslo srityse moterų dalis pernai atitinkamai padidėjo 2,8 ir 11,8 proc. punkto ir sudarė 15,1 ir 24,7 proc.

Mažėja atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. 2008 metais moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo penktadaliu (20,5 proc.) mažesnis negu vyrų. 2007 metais šis skirtumas siekė dar daugiau - 24,4 proc. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 11,46, vyrų - 14,41 lito.

Anot statistikų, moterų užimtumas didesnis negu vyrų. Išankstiniais duomenimis, pernai moterų užimtumo lygis (15-64 metų amžiaus užimtų asmenų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykis) buvo 60,7, vyrų - 59,5 proc., 2008 m. - atitinkamai 61,8 ir 67,1 proc..

Trečiąjį 2009 m. ketvirtį Europos Sąjungos valstybėse narėse moterų užimtumo lygis siekė 58,7, vyrų - 71 procentą. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (73,7 proc.) ir Nyderlanduose (71,5 proc.), žemiausias - Maltoje (37,9 proc.) ir Italijoje (46,1proc.).

Be to, moterų nedarbo lygis didėja lėčiau nei vyrų. Pernai darbo neturėjo 85,3 tūkst. moterų ir 139,8 tūkst. vyrų. Vyrų nedarbo lygis 2009 m. buvo 17 proc. ir per metus išaugo 2,8 karto, o moterų - 10,4 proc. ir per metus išaugo 1,9 karto.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1781 tūkst. moterų ir 1548 tūkst. vyrų. Moterys sudarė 54 proc. visų gyventojų. Per pastaruosius dešimt metų moterų sumažėjo 4,1, vyrų - 5,1 proc.

2009 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 255,5 mln. moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 52 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys. Iš Europos Sąjungos valstybių narių daugiausia moterų 100 vyrų teko Estijoje ir Latvijoje - po 117, Lietuvoje - 115, Švedijoje gyventojų sudėtis pagal lytį beveik vienoda.

Lietuvoje moterys gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai, tai didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. 2008 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,6, vyrų - 66,3 metų. Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai gyvena 82, vyrai - 75,8 metų (2006 m. duomenimis). Mažiausias moterų ir vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas buvo Švedijoje (4,1 metų), Jungtinėje Karalystėje ir Kipre (po 4,4 metų).

Moterys dažniau nei vyrai siekia aukštojo mokslo. 2009-2010 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose moterys sudarė 59 proc.visų studentų. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (75 proc.) moterys sudaro Kauno medicinos universitete ir Lietuvos veterinarijos akademijoje. Populiariausios studijų sritys tarp moterų tebėra socialinės paslaugos - 90 proc. jas studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, sveikatos priežiūra - 80 proc., žurnalistika - 79 proc., pedagogika ir humanitariniai mokslai - 76 proc., socialiniai mokslai - 72 proc.

Tačiau moterys renkasi ir vadinamąsias „vyriškas“ specialybes. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tarp 378 kariūnų - 25 moterys (7 proc. visų studentų), studijuojančios orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą, tarptautinius santykius ir personalo vadybą. Mykolo Romerio universitete studijuoja 88 būsimos policijos pareigūnės (43 proc. studentų). 

2009 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 22 tūkst. moterų, arba 65 proc. visų absolventų. Moterys sudarė 68 proc. baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 338 asmenys, iš jų 208 moterys (62 proc.).

2008 m. moterų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, buvo 2,7 tūkst. (44 proc.), vyrų - 3,4 tūkst. (56 proc.). Moterys sudarė 19 proc. turinčiųjų habilituoto daktaro laipsnį, 15 proc. - profesoriaus vardą.


Šiame straipsnyje: verslasmoterys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    45
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių