Daugiau moterų žengia į verslą

Kaip skelbia statistikai, pernai 28,7 proc. visų verslu užsiimančių asmenų buvo moterys. Tai 0,7 proc. punkto daugiau negu 2008-aisiais.

Pagrindinėmis moterų verslo sritimis išlieka žmonių sveikatos priežiūra (60,9 proc.) ir socialinio darbo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (58,3 proc.). Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dailiosios lyties atstovių imasi ir statybų ar transporto verslo.

Šiose verslo srityse moterų dalis pernai atitinkamai padidėjo 2,8 ir 11,8 proc. punkto ir sudarė 15,1 ir 24,7 proc.

Mažėja atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. 2008 metais moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo penktadaliu (20,5 proc.) mažesnis negu vyrų. 2007 metais šis skirtumas siekė dar daugiau - 24,4 proc. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 11,46, vyrų - 14,41 lito.

Anot statistikų, moterų užimtumas didesnis negu vyrų. Išankstiniais duomenimis, pernai moterų užimtumo lygis (15-64 metų amžiaus užimtų asmenų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykis) buvo 60,7, vyrų - 59,5 proc., 2008 m. - atitinkamai 61,8 ir 67,1 proc..

Trečiąjį 2009 m. ketvirtį Europos Sąjungos valstybėse narėse moterų užimtumo lygis siekė 58,7, vyrų - 71 procentą. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (73,7 proc.) ir Nyderlanduose (71,5 proc.), žemiausias - Maltoje (37,9 proc.) ir Italijoje (46,1proc.).

Be to, moterų nedarbo lygis didėja lėčiau nei vyrų. Pernai darbo neturėjo 85,3 tūkst. moterų ir 139,8 tūkst. vyrų. Vyrų nedarbo lygis 2009 m. buvo 17 proc. ir per metus išaugo 2,8 karto, o moterų - 10,4 proc. ir per metus išaugo 1,9 karto.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1781 tūkst. moterų ir 1548 tūkst. vyrų. Moterys sudarė 54 proc. visų gyventojų. Per pastaruosius dešimt metų moterų sumažėjo 4,1, vyrų - 5,1 proc.

2009 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 255,5 mln. moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 52 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys. Iš Europos Sąjungos valstybių narių daugiausia moterų 100 vyrų teko Estijoje ir Latvijoje - po 117, Lietuvoje - 115, Švedijoje gyventojų sudėtis pagal lytį beveik vienoda.

Lietuvoje moterys gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai, tai didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. 2008 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,6, vyrų - 66,3 metų. Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai gyvena 82, vyrai - 75,8 metų (2006 m. duomenimis). Mažiausias moterų ir vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas buvo Švedijoje (4,1 metų), Jungtinėje Karalystėje ir Kipre (po 4,4 metų).

Moterys dažniau nei vyrai siekia aukštojo mokslo. 2009-2010 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose moterys sudarė 59 proc.visų studentų. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (75 proc.) moterys sudaro Kauno medicinos universitete ir Lietuvos veterinarijos akademijoje. Populiariausios studijų sritys tarp moterų tebėra socialinės paslaugos - 90 proc. jas studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, sveikatos priežiūra - 80 proc., žurnalistika - 79 proc., pedagogika ir humanitariniai mokslai - 76 proc., socialiniai mokslai - 72 proc.

Tačiau moterys renkasi ir vadinamąsias „vyriškas“ specialybes. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tarp 378 kariūnų - 25 moterys (7 proc. visų studentų), studijuojančios orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą, tarptautinius santykius ir personalo vadybą. Mykolo Romerio universitete studijuoja 88 būsimos policijos pareigūnės (43 proc. studentų). 

2009 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 22 tūkst. moterų, arba 65 proc. visų absolventų. Moterys sudarė 68 proc. baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 338 asmenys, iš jų 208 moterys (62 proc.).

2008 m. moterų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, buvo 2,7 tūkst. (44 proc.), vyrų - 3,4 tūkst. (56 proc.). Moterys sudarė 19 proc. turinčiųjų habilituoto daktaro laipsnį, 15 proc. - profesoriaus vardą.