- Mantas Lapinskas, Valdas Rumša
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė griebė renovaciją už ragų ir viliasi, kad nauja daugiabučių atnaujinimo programa, kai didelė dalis tiek finansinės, tiek darbų priežiūros atsakomybės buvo nuimta nuo gyventojų pečių, išjudins iki šiol įšalusį procesą.
Naujas modelis
Nei gyventojams, nei politikams beveik nekyla klausimų, kad senų sovietinių daugiabučių renovacija yra vienintelis būdas sumažinti nuolat augančias sąskaitas už šildymą. Dar praėjusi Vyriausybė savo programoje buvo įsipareigojusi atnaujinti 2 tūkst. daugiabučių per metus. Tačiau visi šie planai taip ir liko popieriuje, nors tai galėjo ne tik smarkiai sumažinti gyventojų išlaidas už šilumą, bet ir padėti atsigauti per krizę ypač skaudžiai nukentėjusiam statybų sektoriui.
Pagrindinės fiasko priežastys akivaizdžios – gyventojams trūksta iniciatyvos, arba tiksliau, jie nenori įsiskolinti bankams, baiminasi biurokratinių procedūrų ir neturi gebėjimų prižiūrėti renovacijos darbus. Be to, esama kompensavimo už šildymą tvarka ne tik neskatino, bet, atvirkščiai, leido priešintis bet kokioms renovacijos iniciatyvoms.
Dabartinė Vyriausybė pristatė naują renovacijos modelį, kuris nuims nuo gyventojų finansinių įsipareigojimų bankams naštą ir suteiks daugiau atsakomybės savivaldybėms. Tikslas – artimiausiu metu renovuoti daugiausia energijos (daugiau nei 200 kWh/m2 per metus) suvartojančius daugiabučius, kurių Lietuvoje yra apie 4 tūkst. Tai esą pagerintų 157 tūkst. šeimų gyvenimo sąlygas ir sumažintų socialinę įtampą, per metus būtų sutaupyta 240 mln. litų, o gyventojams liktų apie 24 mln. litų, kuriuos jie galėtų panaudoti kitoms reikmėms tenkinti.
Savivaldybių partnerystė
Pagal naują programą namų energinio efektyvumo didinimo investicijų projektai turėtų būti rengiami savivaldybių iniciatyva; lėšų skolintųsi ne gyventojai, o savivaldybės paskirti renovacijos programos administratoriai, jie taip pat rūpintųsi darbų organizavimu ir kokybe.
„Jei palygintume skirtumus, iki šiol galiojusiame modelyje investicijų projektus turėjo inicijuoti patys būsto savininkai. Pagal naująjį modelį siūloma, kad šios iniciatyvos imtųsi savivaldybės. Jos gali nustatyti daugiau energijos suvartojančius namus ir parengti tų projektų energinio efektyvumo didinimo priemones. Pagal dabar galiojantį modelį būsto savininkai patys turėjo imti kreditą savo vardu, taip pat įgyvendinti projektą ir prisiimti visą riziką. Naujajame modelyje numatyta, kad paskirti programų įgyvendinimo administratoriai turėtų pasirūpinti finansiniais ištekliais. Gyventojams nereiktų prisiimti jokių kreditinių įsipareigojimų. Taip pat būtų tinkamai prižiūrimas ir organizuojamas visas statybų procesas“, – teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) laikinasis vadovas Valius Serbenta.
Naujojo renovacijos modelio krikštatėviu vadinamas V.Serbenta pridūrė, kad jo vadovaujama organizacija BETA turi konkrečią užduotį – padėti savivaldybėms rengiant energinio efektyvumo didinimo programas.
Savivaldybės gana entuziastingai priėmė šias naujoves ir jau pristatė energiškai neefektyviausių namų sąrašus.
„Džiugina, kad yra entuziazmo ir noro išjudinti šį reikalą, ir Vyriausybė mato savivaldybes kaip partnerius. Partnerystė labai svarbu, nes tokią programą galima įgyvendinti tik dirbant išvien“, – teigė Vilniaus miesto programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ koordinatorius Kęstutis Nėnius.
Jis pabrėžė, kad itin svarbus pačių žmonių dalyvavimas ir sprendimų priėmimas – juos būtina įtraukti, kad tai taptų visuomenės projektu.
„Reikia užtikrinti, kad valstybiniu lygiu būtų skiriamas lengvatinis finansavimas, taip pat reiktų, kad būtų kuo mažiau biurokratinių procedūrų. Turi būti remiamas ne pats statybos procesas, o premijuoti reikėtų už pasiektus rezultatus, t. y. sutaupytą šilumos energiją. Toks požiūris galėtų tapti puikiu traukos tašku. Jei mes finansuosime patį statybos procesą, tai lems, kad pabrangs pačios statybos, – iš to žmonėms daug naudos nebus“, – atkreipė dėmesį K.Nėnius.
Jau šiemet?
Vyriausybė tikisi, kad konkretūs renovacijos darbai prasidės jau šių metų antroje pusėje.
„Žiūrint į sudėliotą veiklos grafiką, kur yra du demonstraciniai projektai Zarasuose ir Ignalinoje, pirmų 100 namų renovacija ne tik bus pradėta, bet jie naują šildymo sezoną pasitiks jau renovuoti“, – optimistiškai kalbėjo V.Serbenta.
Kartu neslepiama viltis, kad naujoji renovacijos programa sulauks privataus verslo intereso.
„Manau, privatus verslas gali tikėtis dalyvauti bet kuriame procese. Tiek statybininkai, tiek projektuotojai, tiek statybinių medžiagų gamintojai, inžinerinės konsultacinės bendrovės turi ne tik tikėtis, bet ir aktyviai dalyvauti. Be jokios abejonės, projektus įgyvendins privatus verslas“, – teigė BETA laikinasis vadovas.
Verslui atveriamos durys ne tik užsiimti statybos darbais, bet ir bendradarbiauti administruojant projektus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...