- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group" atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia dėmesio papildomoms darbuotojų naudoms Baltijos šalyse skiria estų darbdaviai.
Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Estijoje darbuotojams motyvuoti pasitelkiama ir didžiausia priemonių įvairovė - galimybė kompanijos lėšomis užsiimti sportu ir kultūrine veikla, mokytis kalbų, dalyvauti profesiniuose mokymuose, gauti sveikatos draudimą, kompanijos automobilį, papildomų laisvų dienų ir kt.
Tuo tarpu Lietuvoje populiariausia papildomų naudų rūšis tarp darbdavių - kompanijos automobilis. Galimybę jį naudoti darbo ar asmeninėms (priklausomai nuo darbuotojo pareigybės vertės organizacijoje) reikmėms suteikia 96 proc. įmonių. Mažiau nei pusė (49 proc.) įmonių sudaro darbuotojams galimybes užsiimti sporto ir kultūrine veikla, taip pat papildomai rūpinasi darbuotojų sveikata (47 proc.). Beveik visos bendrovės (99 proc.) suteikia galimybę darbuotojams dalyvauti įvairiuose mokymuose.
„Nepaisant to, kad dabartinė ekonominė situacija į verslo sektorių įnešė papildomos įtampos, motyvacinės priemonės - tarp jų ir papildomos naudos greta bazinio atlyginimo - išliks aktualios įmonėms siekiant išlaikyti geriausius darbuotojus. Tačiau yra tikimybė, kad tokios ne pirmos svarbos papildomos naudos gali būti pakeistos kitomis arba panaikintos, nebent tai būtų optimalus finansinis sprendimas įmonei", - sako „Hay Group" generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.
Kaip rodo ekspertų tyrimo duomenys, pagal darbuotojams suteikiamą galimybę gauti kompanijos automobilį, Lietuva užima antrą vietą (96 proc. įmonių) po Estijos, kur tokią galimybę numato 100 proc. įmonių, o Latvija išlieka trečioje vietoje pagal šį kriterijų (90 proc. įmonių).
Estijoje ir Latvijoje įmonės sudaro daugiau galimybių darbuotojams užsiimti sportu už įmonės lėšas. Šią motyvacinę priemonę taiko 63 proc. Estijos ir 51 proc. Latvijos darbdavių, o Lietuvoje - 49 proc. Estijoje ir Latvijoje taip pat populiaru darbuotojams skirti ir papildomus laisvadienius - juos suteikia 42 proc. Latvijos ir 63 proc. Estijos darbdavių, o Lietuvoje apie tokią naudą neužsiminė nė vienas apklaustasis.
Nors visose trijose šalyse darbdaviai noriai sudaro darbuotojams sąlygas dalyvauti profesiniuose ir kitokiuose mokymuose, tačiau skiriasi įsipareigojimų iš darbuotojų reikalavimai. 49 proc. latvių, 50 proc. estų ir net 70 proc. lietuvių darbdavių pageidauja gauti iš darbuotojų įsipareigojimą po mokymų atitinkamą laikotarpį dirbti įmonėje arba, priešingu atveju, kompensuoti dalį ar visas mokymų išlaidas.
„Hay Group" tyrimo metu buvo vykdytas šių metų vasarą. Iš viso tyrimui atlikti buvo išanalizuoti daugiau nei 400 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių duomenys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...