- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) išaugo 2,5 proc., teigiama SEB banko pranešime pranešime spaudai.
Liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.
Taigi darbo užmokestis stengėsi neatsilikti nuo vartotojų kainų, nors tai nebuvo taip paprasta – pastarąjį pusmetį buvo apstu priežasčių brangti maisto produktams, energijos ištekliams ir pan.
Panašūs atlyginimų ir kainų augimo tempai bylotų apie pastovų gyvenimo lygį tik tada, jei visų gyventojų pajamos didėtų tokiu pačiu mastu kaip ir infliacija. Deja, reali situacija buvo visiškai kitokia. Absoliučios darbuotojų daugumos atlyginimai liko nepakitę, tuo tarpu saikingą vidutinio rodiklio padidėjimą garantavo dosnesnė kai kurių į eksportą orientuotų ar inovatyvių įmonių darbo užmokesčio politika. Jau dabar yra ne tik atskirų bendrovių, bet ir ištisų šakų, kuriose vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo dviženkliu skaičiumi (pvz., informacija ir ryšiai).
Be to, maisto produktų, degalų, kitų energijos išteklių kainų augimui lenkiant bendrąjį vartotojų kainų indeksą, infliacija ne visus „kandžioja“ vienodai. Kad ir kaip socialiniu požiūriu tai būtų neteisinga, labiausiai nukenčia skurdžiausiai gyvenančios visuomenės grupės, kurių vartojimo krepšelyje minėtosios prekės sudaro keleriopai didesnę dalį nei pasiturinčių namų ūkių krepšelyje.
Taigi kalbėti apie visuotinį pajamų indeksavimą infliacijos dydžiu būtų visiškas nesusipratimas. Atsižvelgiant į besiniaukiantį tarptautinį ekonomikos klimatą ir blogėjančius šalies eksportuotojų ir pramonininkų lūkesčius, to neverta tikėtis ir ateityje. Verslininkai kels atlyginimus selektyviai, pirmiausia tiems darbuotojams, kurie yra gyvybiškai reikalingi įmonei ir gali būti nugvelbti konkurentų arba emigruoti. Ne tokia džiaugsminga padėtis tų darbuotojų kategorijų, kurioms nebūtini specialūs įgūdžiai ar patirtis ir kurioms įmanoma rasti pamainą darbo rinkoje.
Biudžetinio sektoriaus darbuotojų algų didėjimas pažabotas 2011 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymu. Tiesa, apribojimai pirmiausiai taikomi bazinei atlyginimo daliai, tuo tarpu priedų ir premijų mokėjimas nėra „įšaldytas“.
Prasidėjus šildymo sezonui, infliacijos pasekmių kompensavimo klausimas vėl taps itin aktualus. Ekonomistai vartoja specialių terminą – „užsienio prekybos sąlygos“ (angl. „terms of trade“), kuris apibrėžia racionalias pajamų didinimo ribas. Jei šalis patiria užsienio prekybos sąlygų blogėjimą, pavyzdžiui, brangiau mokėdama už įvežamą naftą ar gamtines dujas, siekis indeksuoti dėl to įsiplieskusią infliaciją lemia tik jos nuolatinį atsinaujinimą. Liūdna pripažinti, tačiau mokant didesnes sąskaitas už gamtines dujas yra daugiau galimybių, kad išaugs Gazprom darbuotojo ar Rusijos biudžetinio sektoriaus tarnautojo nei Lietuvos gyventojo atlyginimas.
Gamtiniais ištekliais negalinčioje pasigirti šalyje pagrindinis darbo užmokesčio didėjimo šaltinis yra verslo efektyvumas ir lankstumas, gebėjimas praradus vieną rinkos nišą čia pat atrasti porą naujų. Mes nekeičiame SEB banko anksčiau skelbtos 2011 m. vidutinio darbo užmokesčio prognozės – padidėjimo 5,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje populiarėja vandens turizmas
Lietuvoje populiarėjant vandens turizmui, šiemet šiltąjį sezoną telkiniuose daugės plaukimo maršrutų, BNS pranešė Turizmo departamentas. ...
-
Siūlymui į tarpusavio skolinimąsi įtraukti ir įmones – kritika1
Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. ...
-
VMI jau grąžino 30,5 mln. eurų permokų1
Likus kiek daugiau nei savaitei iki pajamų ir turto deklaravimo pabaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau grąžino apie 30,5 mln. eurų permokų. ...
-
Didesnė kolekcinių monetų įvairovė plečia besidominčių jomis ratą
Lietuvos kolekcinių monetų rinka šių metų pradžioje išliko aktyvi, o didesnė leidžiamų monetų įvairovė plečia ir besidominčių jomis ratą, teigia Lietuvos bankas (LB). ...
-
Muitinės konfiskuotų daiktų aukcione galima įsigyti ir akinius, ir automobilį2
3 automobiliai, nemažai drabužių, sporto reikmenys ir net luitas gintaro. Šiuos ir kitus daiktus galima nusipirkti pirmadienį muitinės aukcione. Kasmet muitininkai konfiskuoja įvairiausių prekių, kurias žmonės bando nelegaliai įsivežti į Li...
-
R. Masiulis: klausimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo kelia nerimą
Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėd...
-
Pusė apklaustųjų mokėtų brangiau už geriau laikomų vištų mėsą6
2018 m. kovą atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad net trys ketvirtadaliai (75,8 proc.) lietuvių mano, jog fermose mėsai auginamų vištų sąlygos turėtų būti pagerintos, o beveik pusė (47,2 proc.) šalies gyventojų pasiruo&scar...
-
Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai
Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas namų ūkio paslaugas vertinamas skirtingai. Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad ši naujovė bu...
-
Į teršiantį viešąjį transportą – skirtingas didžiųjų miestų žvilgsnis2
Trys didžiausi šalies miestai skirtingai sprendžia viešojo transporto problemas. Rengiantis įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kad miestuose neliktų taršių autobusų, vieni miestai atnaujina autobusų parką, kiti kelia am...
-
„Lietuvos geležinkeliai“ prašo teisėsaugos ištirti konkurso skaidrumą1
Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ teisėsaugos prašys įvertinti šiemet jos skelbtą pabėgių pirkimo konkursą, kur mažiausią kainą pasiūlė bendrovė „Skinest Baltija“. ...