Darbo rinkoje - atsargaus optimizmo ženklai, rodo apklausa

Nepaisant sudėtingos padėties šalies darbo rinkoje, aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovai nepraranda optimizmo.

Didesnioji dalis dirbančių asmenų yra užtikrinti, kad artimiausiu metu išsaugos savo darbo vietas. Tuo tarpu darbo ieškantys vadovai ir specialistai nelinkę griebtis bet kokių pasiūlymų, o ieško specialybę ir kvalifikaciją atitinkančio darbo, net jeigu tai pareikalaus papildomo laiko. 

Tokias išvadas pateikia tarptautinė konsultacinė bendrovė „Talentor Lietuva“, atlikusi specialistų ir vadovų požiūrio į darbą tyrimą.

„Talentor Lietuva“ įvertino beveik 450 specialistų ir vadovų nuomonę. Tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustųjų neabejoja, kad per artimiausius kelis mėnesius išsaugos savo darbo vietą. Ir tik mažiau nei trečdalis (27%) respondentų tikimybę prarasti darbą artimiausiu metu įvertino kaip didelę arba labai didelę.

„Tyrimo duomenys liudija, kad vadovai ir specialistai nepraranda optimizmo bei pasitikėjimo savo kuriama  pridėtine verte. Apklausos duomenimis, net septyni iš dešimties darbovietę rinktųsi pagal savo specialybę ir kvalifikaciją. Pusė apklaustųjų teigia, jog sutiktų nedirbti pusmetį, siekiant gauti dabartinius įgūdžius ir atlyginimą atitinkantį darbą. Tai ženklas, kad darbo rinka nestokoja nuosaikaus pozityvumo, o specialistai nelinkę griebtis bet kokio ar žemesnės kvalifikacijos darbo“, - teigia „Talentor Lietuva“ partnerė Viktorija Liutvinė. 

Pasak V.Liutvinės, gera žinia yra ir tai, kad beveik trečdalis (28 proc.) respondentų teigia patys ketinantys pradėti nuosavą verslą, o tai reiškia, kad žmonės imasi iniciatyvos susikurti sau darbo vietas, nesitaikstydami su nepalankia situacija darbo rinkoje.

56 proc. tyrime dalyvavusių aukštos kvalifikacijos specialistų teigia negalvojantys apie darbą užsienyje. Tačiau specialistė atkreipė dėmesį, kad darbo rinkoje „protų nutekėjimo“ problema Lietuvai ir toliau išlieka - keturi iš dešimties (44 proc.) aukštos kvalifikacijos specialistų teigia apsisprendę ieškoti galimybės dirbti užsienyje. Iš šio skaičiaus 25 proc. sutiktų užimti žemesnes pareigas užsienyje, o 45 proc. sutiktų užimti žemesnes pareigas, tik gavę didesnį atlygį.

Specialistų vertinimu, alternatyvų užsienyje ieškoti verčia sumenkę Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ekonomikos pagyvėjimo. Tuo tarpu senbuvėse Europos Sąjungos valstybėse tokie vertinimai yra geresni.

Tyrimo duomenimis, 34 proc. apklaustųjų teigė, kad per 2009 m. jų atlyginimas nepasikeitė, o 10 proc. respondentų nurodė, kad jis padidėjo. Didžioji dalis, beveik pusė teigusių apie atlyginimo didėjimą, nurodė, kad užmokestis pernai ūgtelėjo dešimtadaliu. Kad pernai atlyginimai sumažėjo, nurodė 56 proc. apklaustųjų.

„Pernai trečdalis įmonių atsilaikė prieš išlaidų optimizavimą personalo sąskaita, o kai kurios įmonės netgi padidino darbo užmokestį aukštos kvalifikacijos specialistams ir vadovams. Nepaisant šių optimistinių ženklų, situaciją reikėtų vertinti santūriai, nes daugiau kaip pusė įmonių per minėtą laikotarpį buvo priverstos apkarpyti darbo užmokestį savo darbuotojams. Didesnio ir masinio atlyginimo augimo trumpuoju laikotarpiu vargu ar galima tikėtis, tačiau tai, kad atlyginimų mažinimas jau pasiekė „dugną“ signalizuoja, kad darbdaviai stengsis algų bent jau nebemažinti“, - sakė V.Liutvinė.