Darbo rinka reaguoja į krizę

Laisvų darbo vietų Lietuvoje mažėja, o bedarbių skaičius nuolat auga. Darbo biržos duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį įregistruota 28 tūkst. laisvų darbo vietų (4 tūkst. mažiau nei pernai tuo pačiu metu), nedarbo lygis birželį buvo 4,7 procentų. Nors dažnai tai siejama su į Lietuvą grįžtančiais iš užsienio darbininkais, tačiau labiau tikėtina, kad šie procesai yra ženklių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje, susijusių su ekonomikos lėtėjimu, pradžia.

Nuo krizės jau nukentėjo nekvalifikuoti, aukšto išsilavinimo neturintys darbuotojai ir darbininkiškų profesijų atstovai, jie ir yra pagrindiniai darbo biržos klientai, tikina darbuotojų paieškos ir atrankos kompanija „Prime People" .

Akivaizdūs pokyčiai statybų srityje: bendrovės mažina darbo apimtis ir atsisako suplanuotų objektų. Apklausų duomenimis jau metų pradžioje darbuotojų skaičių planavo mažinti 22 proc. apklaustų statybos kompanijų. Stagnacija jaučiama ir kitose pramonės šakose: rinkoje nebegali konkuruoti ir darbuotojų skaičių ženkliai mažina medienos, baldų, lengvosios pramonės, maisto gamybos įmonės.

Ekonomikos lėtėjimas rudenį turės neigiamos įtakos visai darbo rinkai. Darbuotojų mažinimo procesai palies ne tik žemiausias, o ir vadybines bei vidurinės grandies vadovų pozicijas. Šie procesai jau įgavo pagreitį Latvijoje ir Estijoje.

Verslo perspektyvas blogai vertina ne tik pramonės, bet ir prekybos bei paslaugų (ypač transporto ir poilsio organizavimo) įmonės. Ekonominės recesijos metu jos ieškos galimybių išlikti konkurencingos. Būdų tai pasiekti yra nedaug: arba didinti darbo našumą bei riboti suplanuotas investicijas, arba mažinti darbuotojų skaičių.

Dažnai pradedama nuo darbo jėgos efektyvinimo procesų, ką ir patvirtina „TNS Galup" atlikta įmonių vadovų apklausa. Ji atskleidė, kad darbdaviai krizės akivaizdoje pirmiausia mažintų išlaidas personalui (30 proc. apklaustųjų), o net 24 proc. mažintų darbuotojų skaičių. Krizė turės neigiamos įtakos ir konsultacijų verslui: išlaidas reklamai krizės atveju mažintų 29 proc. apklaustųjų, 24 proc. - mažintų išlaidas viešiesiems ryšiams.

Su darbuotojų mažinimo problema susidurs ir mažos, ir didelės kompanijos, tačiau tai bus skirtingi procesai. Mažos paslaugų verslo kompanijos, kurių didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai, bus priverstos atkakliau kovoti dėl klientų ir užsakymų ir siekdamos išlikti konkurencingos turės sumažinti kaštus - t.y. atlyginimus ar net darbuotojų skaičių.

Tikėtina, kad netolimoje ateityje procesus bus priverstos peržiūrėti ir nereikalingos darbo jėgos atsisakyti įstaigos, kuriose daug administracinio ar rankomis atliekamo darbo - ligoninės, viešbučiai, gamybos įmonės. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių