Darbo rinka: laisvų darbo vietų daugėja, kai kurie pradeda savo verslą

Lietuvos miestų darbo biržų atstovai tikina, kad darbo rinka pamažu atsigauna – kai kur užregistruota iki 4 kartų daugiau laisvų darbo vietų negu anksčiau, skelbia lrt.lt.

Optimizmo daugėja?

Šiaulių darbo biržoje, anot jos direktorės Genovaitės Kuprevičienės, laisvų darbo vietų skaičius išaugo net 80 procentų. Tačiau ne visi bedarbiai imasi pasiūlyto darbo. Be to, pastebima, kad kai kurie bedarbiai dirba nelegaliai.

Alytaus darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis pažymėjo į darbo rinkos situaciją žiūrintis „gana optimistiškai“.

„Šiemet mums pavyksta įdarbinti pusantro karto daugiau žmonių negu kad praeitais metais. Štai gegužės mėnesį turėjome 700 laisvų darbo vietų, bedarbių – daugiau negu 11 tūkst. Įdarbinome beveik 700 žmonių.

Dvigubai daugiau bedarbių negu anksčiau patys išsprendžia savo problemas, pavyzdžiui, gegužės mėnesį pagal verslo liudijimą 166 bedarbiai pradėjo savo verslą“, – pasakojo pašnekovas.

Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katinienė taip pat patvirtino, kad lyginant praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų pirmu ketvirčiu „pastebimos teigiamos tendencijos“.

„Iš tikrųjų įregistruojama daugiau naujų pasiūlymų ir didėja įdarbinimo atvejų. Jeigu palyginsime tuos ketvirčius (praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų pirmu ketvirčiu – lrt.lt), tai šiemet įdarbinti pavyksta trisdešimt keliais procentais daugiau žmonių negu praeitais metais.

Pastebime ir tai, kad patys žmonės labiau motyvuoti (gauti darbą – lrt.lt), kadangi dauguma tų, kurie registravosi, buvo neseniai netekę darbo ir buvo labiau motyvuoti iš karto ieškoti naujo darbo bei naujų užimtumo galimybių.

Žmonės ir verslo liudijimus įsigyja, ir aktyviau domisi darbo pasiūlymais negu prieš keletą metų, kai buvome panašioje situacijoje“, – teigė sostinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja.

Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis pritaria, kad situacija šiemet pradėjo gerėti.

„2008-aisiais laisvų darbo vietų būdavo po 100–140, vėliau daugiau nei po 400. Dabar – paskutiniai rodikliai – 516 laisvų darbo vietų“, – praėjusią savaitę sakė pašnekovas.

Šiaulių darbo biržos direktorė G.Kuprevičienė teigia, kad lyginant šiuos metus su praėjusių metų pirmais penkiais mėnesiais „laisvų darbo vietų išaugo net 80 procentų“.

„Per gegužės mėnesį mes užregistravome per 1200 laisvų darbo vietų, o praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu mes registravome tik 570 laisvų darbo vietų“, – pasakojo šiaulietė.

G. Kuprevičienė taip pat pastebi, kad šiemet išaugo terminuotų darbų skaičius.

„Jeigu anksčiau būdavo, kad priima pastoviam neterminuotam darbui, tai dabar terminuoto darbo atvejų padaugėjo beveik du kartus. Nesakyčiau, kad tai labai teigiama tendencija, bet nedarbo laikotarpiu tai yra gerai – žmogus bent jau pusę metų ar tris metus turi darbo vietą“, – kalbėjo Šiaulių darbo biržos direktorė.

Šiaulių darbo biržos direktorė sako, kad „apie 30 procentų darbo biržoje stovinčių ir gaunančių išmokas žmonių tikrai dirba nelegaliai“.

„Pavyzdžiui, jeigu mes iškviečiame žmogų darbo laiku, tai jis prašo mūsų jį iškviesti arba labai anksti ryte, arba visiškai baigiantis darbo laikui“, – sakė pašnekovė.

Praranda pašalpas dėl nenoro dirbti

Tačiau ne visi bedarbiai, iš darbo biržos sulaukę darbo pasiūlymo, jo imasi.  

„Gegužės mėnesį 213 bedarbių buvo sustabdytas bedarbio statusas dėl pažeidimų – minėti asmenys arba neatvyko gauti pasiūlymo įsidarbinti, arba atsisakė siūlomo darbo. Mes negalime to toleruoti.

Ypač pastaruoju metu daug tokių žmonių, kurie į darbo biržą užsiregistravo dėl sveikatos draudimo ir socialinių garantijų. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį užregistravome rekordinį skaičių žmonių – pusantro tūkstančio.

Kiekvienam žmogui į dūšią neįlysi, kai jo klausi – vengia sakyti teisybę. Užtat statistiniai duomenys iškalbingi – daugiau kaip pusė žmonių, kurie pas mus registravosi, ypač balandžio, kovo mėnesiais – iš viso nedirbę daugiau kaip du metus. Tai kur tie žmonės anksčiau buvo?“ – kalbėjo Alytaus darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis.

Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis neslepia, kad kai kuriems geriau gauti pašalpą, o ne dirbti už minimalią algą.

„Daugelis bedarbių tiesiai šviesiai sako: „O kam man dirbti? Kaimynas dirba už minimalų atlyginimą (800 litų nuo kurių dar nuskaičiuojami mokesčiai – lrt.lt), o aš gaunu beveik tiek pat (maksimali NDI siekia 650 litų, mokesčiai nenuskaičiuojami – lrt.lt). O dar ir užsidirbti galiu kaimynui pagelbėdamas, malkų pakapodamas“, – dėstė pašnekovas.

Lrt.lt kalbintų darbo biržų atstovų teigimu, žmogui pakanka vieną kartą atsisakyti siūlomo jo kvalifikaciją atitinkančio darbo, kad būtų nutrauktas bedarbio statusas ir nebemokama išmoka.


Šiame straipsnyje: nedarbasbedarbiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių