„Darbiečiai“ nori, kad Vyriausybė leidimo statyti AE prašytų du kartus

Seimo opozicijai priklausantys „darbiečiai“ kol kas neblokuos naujos atominės elektrinės (AE) statybą reglamentuojančių įstatymų projektų svarstymo Seime, tačiau jie reikalaus, kad į projektą būtų įtrauktas įpareigojimas Vyriausybei dar kartą grįžti pas parlamentarus ir gauti papildomą leidimą statyti branduolinę jėgainę.

„Darbiečiai“ taip pat žada reikalauti, kad įstatyme būtų numatyti keturi AE statybos etapai: koncesijos sutarties pasirašymas, projektą įgyvendinančios bendrovės kūrimas, AE projektavimas ir statyba. Po trečiojo etapo - AE projektavimo, pagal „darbiečių“ siūlymą, Vyriausybė dar kartą turėtų grįžti į Seimą ir gauti galutinį leidimą statyti jėgainę.

„Tada bus aiškios kainos, elektrinės galingumas, kiti dalykai, ir Seimas priimtų sprendimą“, - BNS sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys.

Taip pat „darbiečiai“ sieks, kad Seimas priimtų protokolinį nutarimą ir įpareigotų Vyriausybę gauti Europos elektros tinklų valdymo bendrovės patikinimą, kad naujoji AE bus prijungta prie Europos elektros tinklo.

Pasak K.Daukšio, toks sutikimas reikalingas, nes neaišku, ar naujos atominės elektrinės galingumas leis susijungimą.

„Rusiškuose tinkluose tas galingumas tinkamas, o ar jį europiniai pakels, ar suvirškins tokį galingumą“, - sakė parlamentaras.

„Sakoma, kad bet kokia kaina Lietuva bus įtraukta. Bet kokia kaina?“ - BNS sakė frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, patikinęs, kad jeigu „darbiečių“ pataisos bus įtrauktos į AE įstatymo projektą, Darbo partijos frakcijos nariai per galutinį balsavimą AE projektą palaikys, o jeigu - ne, balsuos prieš jėgainės statybą.

Galutinį sprendimą dėl pataisų „darbiečiai“ priims frakcijos posėdyje antradienį.

„Darbiečiai“ neatsisako idėjos, kad dėl AE statybos turi būti atsiklausiama visuomenės nuomonės - esą reikėtų surengti referendumą.  K.Daukšio teigimu, referendumas galėtų būti ir ne su Seimo rinkimais, o vėliau.

Darbo partijos taryba penktadienį leido partijos parlamentarams po svarstymo procedūros paremti AE projektavimo darbų pradžią.

Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas Seime numatytas antradienį.

Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Vakarų Europos tinklus yra vienas iš esminių uždavinių, siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemos iki šiol sujungtos su Rusijos IPS/UPS tinklu, todėl šiuo metu elektros sistemos valdymas ir rinkos veikimas nėra suderintas su ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimais.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ yra įpareigota įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą. Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų prisjungs 2020 metais.

Lietuva su Latvija, Estija ir Lenkija tikisi iki 2020 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios antrasis iš dviejų reaktorių buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje. Vyriausybė planuoja, kad jėgainės statyba prasidės 2014 metais, o 2020 metais ji jau galėtų gaminti elektrą.