Darbas vasarą – tik per pažįstamus

Vyresnių klasių moksleiviui ar studentui įsidarbinti vasarai Lietuvoje misija beveik neįmanoma. Nebent per gimines, pažįstamus, artimuosius. Žinoma, dar yra Anglija.

Darbas dėdulės dėka

Šiemet mokyklą baigusi vilnietė Urtė Vaičekauskaitė pasakojo, kad darbą susirado tik per atsitiktinumą. Iš pradžių ji bandė ieškotis padavėjos darbo, išsiuntė daugiau nei 20 gyvenimo aprašymų pagal internete rastus darbo pasiūlymus, o sulaukė vos kelių atsakymų, ir tai neigiamų.

Mergina jau buvo beprarandanti bet kokią viltį ir svarstė galimybę išvažiuoti padirbėti į užsienį, kai iš dėdės sulaukė skambučio. Esą jo pažįstamo draugas kaip tik ieškojo padavėjų ir pasisiūlė pagelbėti.

"Iš pradžių man siūlė dirbti padavėja Nidoje naujai įkurtame restorane, bet toks pats restoranas atidaromas ir Vilniuje, tad greičiausiai liksiu sostinėj. Jeigu dar pavyks įstoti Vilniuj į universitetą, galbūt bandysiu suderinti darbą su studijomis", – pasakojo ji.

Pasak merginos, lygiai taip pat savarankiškai susirasti darbo nepavyksta ir jos bendraamžiams draugams, o jeigu kam ir pavyko, tai tik per gimines arba draugus.

Pirmą aukštosios mokyklos kursą šiemet baigęs Rytis Lukoševičius taip pat įsitikinęs, kad pačiam darbą susirasti Lietuvoje neįmanoma. Tiesa, praėjusią vasarą jam pavyko įsidarbinti vienoje apsaugos įmonių, bet, žinoma, per pažįstamus.

Šią vasarą vaikinas net nebandė ieškotis darbo Lietuvoje ir prakaitą lieja Islandijoje, nes turėjo galimybę pasinaudoti studentų įdarbinimo programa.

"Tėvai palaikė mano norą dirbti, o ir aš džiaugiausi uždirbtais pinigais. Šiemet nusprendžiau padirbėti užsienyje, nes norėjau vienu šūviu nušauti du zuikius – pakeliauti ir užsidirbti. Dirbu vienoje Islandijos kavinių asistentu, o į mano pareigas įeina prižiūrėti švarą virtuvėje ir klientų aptarnavimą", – pasakojo Rytis.

Moksleiviams – viešieji darbai

Lietuvos darbdaviai nelabai nori įdarbinti nepilnamečių, nes su jais reikia terliotis. Juk jie negali dirbti visos darbo dienos, reikia skaičiuoti darbo krūvį, kad šis atitiktų sveikatos reikalavimus.

Vilniaus darbo biržos Jaunimo užimtumo poskyrio vedėja Vaiva Steponkovienė teigė, kad darbo vasarai ieško jau jaunuoliai nuo 14 metų. Esą jie sutiktų dirbti bet kokį darbą, kad tik pinigų už jį gautų. Pasak pašnekovės, kol kas įdarbintus vasarą moksleivius galima suskaičiuoti ant pirštų.

"Šiuo metu po keletą jaunuolių galėtų įdarbinti bendrovė "Starjobs" ir "Čili kaimas". Tačiau šie ieško jaunų žmonių nuo 18 metų. Mat net ir indų plovėjas ar surinkėjas turi turėti barmeno kvalifikaciją, tad nepilnamečių įdarbinti negali", – pasakojo ji.

Tačiau Utenos moksleiviai turi galimybę už minimalų atlyginimą dirbti viešuosius darbus. Bet su sąlyga, kad jie priklauso socialiai jautriai šeimai, pavyzdžiui, vaiką augina tik vienas iš tėvų, šeima turi labai mažas pajamas ir pan. Utenos darbo biržos vedėja Gailutė Pakenė teigė, kad nuo liepos bus įdarbinta vienuolika nepilnamečių, tačiau rugpjūtį turėtų atsirasti ir daugiau laisvų vietų.

"Šiuo metu į darbą kelis jaunuolius nuo 18 metų priimtų įmonė "Timbervita". Tačiau darbas fizinis ir labai sunkus, nes reikia dirbti miške. Net ir suaugusieji ten ilgai neišdirba. Darbo laikas organizuojamas slankiuoju grafiku, tenka dirbti kas keturias dienas ir po 10–14 valandų. Todėl jie su nepilnamečiais net ir neprasideda", – dėstė ji.

Kratosi nepilnamečių

Užsienio darbdaviai taip pat neskuba įdarbinti nepilnamečių, nes nenori prisiimti papildomos atsakomybės. Tačiau savo šalies moksleivių neatstumia.

Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios VšĮ "Aulina" direktorė Rita Biliukaitė teigė, kad šiais metais išvažiavo dirbti keli 18 metų sulaukę moksleiviai. Esą tokio amžiaus jaunuoliai dirbti važiuoja vienodomis sąlygomis, kaip ir kiti suaugę žmonės, ir niekas nežiūri į tai, kad jis dar mokyklos nebaigęs.

Vis dėlto jaunesni moksleiviai gal ir norėtų vasarą padirbėti užsienyje, tačiau darbdaviai jų priimti nenori.

"O kas jais rūpinsis? Savos šalies nepilnamečius darbdaviai įdarbina, tačiau nenori prisiimti atsakomybės už jauną žmogų, kuris atvažiavęs iš svečios šalies nežinia ko gali prisigalvoti ar pridaryti. Kai Lietuvoje dirba moksleivis, jis grįžta po darbo namo ir juo rūpinasi tėvai, o kas jį prižiūrės Anglijoj, Vokietijoj ar Olandijoj?" – samprotavo direktorė.

Studentai, pasak R.Biliukaitės, labai dažnai važiuoja dirbti į užsienį per vasaros atostogas. Tiesa, jiems agentūra pataria darbdaviams neatskleisti savų planų rudenį grįžti namo. Mat jie ieško nuolatinių darbuotojų. Studentai dažniausiai įdarbinami pagalbiniais darbuotojais fabrikuose. Ir nors jaunuoliams paprastai moka minimalų atlyginimą, uždarbis vis tiek nepalyginamai didesnis nei Lietuvoje.

"Jeigu Anglijoje dirba tik 40 valandų per savaitę, neatskaičius mokesčių jie uždirba maždaug 180 svarų (apie 170 litų). Aišku, iš šių pinigų jie moka nuomą, maitinasi, bet mažiausiai 100 svarų (apie 400 litų) jiems lieka", – pasakojo ji.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ieva

Ieva portretas
180 svarų (apie 170 litų). Aišku, iš šių pinigų jie moka nuomą, maitinasi, bet mažiausiai 100 svarų (apie 400 litų) Šitoje eilutėje kažką ne taip parašėt ;) Nes taip buti negali :D

Gene

Gene portretas
ne vien jaunimui darbas tik per pazystamus, bet ir visiems kitiems..... cv siuntinejimas - bergzdzias reikalas

mama

mama portretas
o kai vaikai neranda darbo neturi uzsiemimo lieka tik gatve nes tevai neisgali duoti tiek pinigu kad vaikas nusipirktu ledu nueitu i filma tada jir susiranda lengvesni versliuka atimineja talefonus apilesineja masinas
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių