- Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienuolika Europos Sąjungos šalių sutarė įvesti mokestį finansiniams sandoriams. Dabar lieka iniciatyvą įtvirtinti teisiškai.
Kaip praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba, siūlymą įvesti tokį mokestį pateikė Europos Komisija. Didžiausiai jos šalininkai – Vokietija ir Prancūzija. Didžiausia priešininkė – Didžioji Britanija, nerimaujanti, kad mokestis privers investuotojus pasukti į kitus finansinius centrus. Pasibaigus deryboms Liuksemburge, Europos lyderės jau surinko pakankamą skaičių partnerių, kuris reikalingas siekiant įvesti mokestį bent dalyje Europos Sąjungos. Lemiamą skaičių lėmė Italijos, Ispanijos, Slovakijos ir Estijos sprendimas.
„Neturiu jokių abejonių, kad, jei viskas, kas buvo pasakyta, yra nuoširdu, o manyti kitaip neturiu priežasties. Neabejoju, kad mūsų bus devyni, dešimt, vienuolika ar net daugiau. Primenu jums, bendradarbiavimo tikslas yra tas, kad sutarimą seks ir kiti.“, – sako Prancūzijos finansų ministras Pierre`as Mosovicis.
Pagal mokesčio projektą, prekybai akcijomis ir obligacijomis siūloma taikyti vienos dešimtosios procento tarifą, o kitoms išvestinėms finansų priemonėms vienos šimtosios procento. Europos Komisija skaičiuoja, kad per metus toks mokestis atneštų beveik šešiasdešimt milijardų eurų papildomų pajamų. Tai ne tik spręstų galvosūkius iš kur gauti pinigų į skolas įklimpusioms šalims gelbėti, bet ir padėtų išvengti finansinio sektoriaus keliamų burbulų sprogimų ateityje. Mokestis valdys rizikingus ir spekuliatyvius finansinius sandorius.
„Finansinių sandorių mokestis yra protingas ir sąžiningas apmokestinimas, kuris atspindi bendrą požiūrį. Šis tikslas lieka realus. Laikas sparčiai veikti“, – sakė Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta.
Mokestį finansiniams sandoriams bus bandoma įvesti kai pasiryžusios šalys pateiks oficialius pareiškimus. Kol kas dar nėra sutarta kur nukreipti iš mokesčio gaunamas pajamas ar į nacionalinius, ar į Europos Sąjungos biudžetą.
Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva kol kas neketina prisidėti prie iniciatyvos, nes esą Lietuvoje vyrauja tradicinė bankininkystė ir mokestis reikšmingai neprisisės nei renkant pajamas, nei ribojant finansines perlaidas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti12
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...