„Carlsberg“ įkūrėjas perrašė aludarystės istoriją

Ar žinote, kad be „Carlsberg“ alaus Danijos sostinė Kopenhaga net nebūtų turėjusi savo garsiojo simbolio – Undinėlės?

Daugeliui alaus mėgėjų Danija ypatinga tuo, kad čia prasidėjo „Carlsberg“ istorija. Vis dėlto Danija garsi ne vien alumi. Čia gimė ir žymusis rašytojas Hansas Christianas Andersenas, į pasaulį paleidęs tokius personažus kaip Sniego Karalienė, jaurusis

Ančiukas ar Undinėlė. Kas sieja „Carlsberg“ įkūrėją ir talentingąjį pasakų kūrėją?

Pasirodo, ne tik asmeninė pažintis – H.Ch.Andersenas „Carlsberg“ įkūrėją Jacobą Christianą Jacobseną mėgdavo aplankyti alaus darykloje. Kopenhagos prieplaukoje grakščiai susirangiusi ir turistų minias iš viso pasaulio traukianti Undinėlės kulptūra

sukurta būtent J.C.Jacobseno užsakymu. Tiesa, didelis baleto gerbėjas J.Ch.Jacobsenas pirmiausia susižavėjo undinėlę vaidinusia soliste Ellen Price de Plane, kuri ir tapo skulptūros įkvėpėja. „Carlsberg“ įkūrėjas pasamdė tuomet garsų skulptorių Edvardą Erikseną akmenyje įmažinti trapų E.P.de Plane siluetą. Skulptūra, kurią aludario vaikaičiai 1913 m. padovanojo miestui, pavyko taip puikiai, kad net tapo Kopenhagos simboliu.

Tikslas – pagerinti alaus kokybę

„Carlsberg“ istorija prasidėjo 1801 m. Danijoje, Christenui Jacobsenui, „Carlsberg“ alaus daryklos įkūrėjo tėvui, išvykus iš šeimos ūkio laimės ieškoti į Kopenhagą. Danijos sostinėje tapęs aludariu jis kurį laiką netgi ėjo Karališkosios alaus daryklos direktoriaus pareigas. O po dešimties metų susilaukė sūnaus J.Ch.Jacobseno, kuris sukūrė visą „Carlsberg“ imperiją ir savo užsispyrimu sukėlė tikrą perversmą aludarystėje.

1835 m. mirus tėvui, J.Ch.Jacobsenas pasekė tėvo pėdomis ir tapo aludariu. Aistringai domėdamasis alaus gamyba ir gamtos mokslais, J.Ch.Jacobsenas išsikėlė savo gyvenimo tikslą – pagerinti alaus kokybę.

Už Kopenhagos miesto jis pasistatė naują alaus daryklą ir pavadino ją „Carlsberg“, sujungęs savo penkiamečio sūnaus Carlo vardą su danišku žodžiu „berg“, reiškiančiu kalną. Nors „Carlsberg“ gimė 1847 m., tarptautinį pripažinimą pelnė po dvidešimt vienų metų, kai viena statinė „Carlsberg“ alaus buvo išsiųsta į Edinburgą Škotijoje – taip prasidėjo „Carlsberg“ alaus eksportas į Didžiąją Britaniją. Drauge su tėvu ėmė dirbti trečios kartos Jacobsenų atstovas – jo sūnus Carlas.

Atradimai, pakeitę pasaulį

Visą gyvenimą siekęs pagerinti alaus kokybę, J.Ch.Jacobsenas šio savo troškimo niekada nepamiršo, todėl įsteigė „Carlsberg“ laboratoriją. Joje vėliau pradėjo dirbti profesorius Emilis Christianas Hansenas, kuris 1883 m. nustatė, kad mielių galima užsiauginti. Išgavęs grynų mielių kultūrą, jis sukėlė tikrą perversmą aludarystėje. Išrastos mielės buvo pavadintos Saccharomyces Carlsbergensis.

Šis atradimas J.Ch.Jacobsenui galėjo atnešti didelius turtus. Tačiau aludaris nusprendė savo atradimu pasidalyti su kitais pasaulio aludariais ir taip kardinaliai pagerinti alaus kokybę visame pasaulyje. Originalios „Carlsberg“ mielės šiandien yra naudojamos daugelio rūšių alaus gamyboje. Pirmą kartą pasaulyje išgrynintos žemutinės fermentacijos alaus mielės leido užtikrinti nuolatinę lagero tipo alaus kokybę.

Dar vienas itin reikšmingas atradimas įvyko 1909 m., danų chemikui S.P.L.Sųrensenui „Carlsberg“ laboratorijoje sukūrus pH skalę, kuri tapo standartiniu metodu, padedančiu nustatyti, kaip skystis reaguos su gyvais organizmais. Savo tyrinėjimus „Carlsberg“ laboratorija tęsia ir šiandien.

Įvertintas monarchų

Šiuo metu pasaulyje žinomiausias ir populiariausias „Carlsberg“ alus – „Carlsberg Pilsner“ – buvo pradėtas gaminti 1904 m. Jo etiketei sukurti aludariai pasamdė danų architektą Thorvaldą Bindesbollį. Ilgainiui ji tapo neatsiejama „Carlsberg“ alaus įvaizdžio dalimi ir išliko beveik nepakitusi jau daugiau nei 100 metų.

Tais pačiais metais „Carlsberg“ tapo pirmąja alaus darykla Danijoje, gavusia teisę tiekti alų Danijos karališkiesiems dvaro rūmams. Apie šį garbingą statusą byloja „Carlsberg“ etiketėje pavaizduota karūna. Etiketę puošiantis apynio lapas simbolizuoja „Carlsberg“ sudedamųjų dalių natūralumą.