Buvęs Lietuvos banko vadovas ekonomikos atsigavimą regi po kelerių metų

Daugiau nei tris kadencijas Lietuvos bankui vadovavęs Reinoldijus Šarkinas mano, kad šalies ekonomika prieškrizinį lygį pasieks per metus-trejus, o jo vadovaujama institucija pučiantis nekilnojamojo turto (NT) kainų burbului viską darė teisingai. Paskutines dienas poste esantis centrinio banko vadovas sako manantis, kad eurą Lietuva galėtų įsivesti 2014-aisiais.

Interviu naujienų portalui delfi.lt R.Šarkinas sakė, kad Lietuvos ūkis atsigaus artimiausiais metais.

"Nemėgstu prognozuoti, bet jei klausiate, pamėginsiu. Aš manau, labai greitai. Per metus, trejus. Jeigu kai kas laukia 5 proc. ir didesnio ekonomikos augimo, jis gali būti pasiektas gana greitai", - teigė R.Šarkinas.

Jo teigimu, Lietuvai jau seniai reikėjo įvesti nekilnojamojo turto mokestį.

"Mano nuomonė yra tokia, kad reikia baigti kalbas ir pereiti prie darbų. Kiek galima pliurpti tą patį metai iš metų ir nieko nedaryti?", - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Anot jo, tinkamiausias laikas įvesti nekilnojamojo turto mokestį buvo prieš 10 metų.

"Bet ir dabar jis tinkamas. Jis visada tinkamas", - teigė R.Šarkinas.

Jo įsitikinimu, centrinis šalies bankas padarė viską, kas nuo jo priklauso, kad nekilnojamojo turto burbulas neaugtų.

"Negalima suvaldyti "burbulo" priežiūrinėmis priemonėmis. Jomis tegalima daryti nedidelę įtaką, ir Lietuvos bankas tai darė stabdydamas "burbulą". Mes reikalavome iš komercinių bankų turėti pakankamai kapitalo, tinkamai valdyti rizikas, buvome nustatę jiems tris kartus didesnę nei Europoje privalomųjų atsargų normą. Komerciniai bankai tuos ir kitus reikalavimus vykdė", - teigė jis.

R.Šarkino žodžiais, nė vienam Lietuvos komerciniam bankui nereikėjo mokesčių mokėtojų paramos, visi išsilaikė per sunkmetį ir susitvarkė patys, o taip buvo tik keliose Europos Sąjungos šalyse.

"Manau, kad tai yra pagrindinis dalykas", - tvirtino jis.

R.Šarkino manymu, Lietuva 2014 metais gali įsivesti eurą.

"Jeigu suvaldysime valstybės biudžeto deficitą ir iki 2012 metų pasieksime pagal Mastrichto kriterijus numatytas ribas (3 proc. BVP - "Delfi"), jeigu per daug neaugs infliacija, be abejo, yra įmanoma", - tvirtino jis.