Buvę liejyklos darbuotojai: ir be sveikatos, ir be pinigų

Buvę Kauno ketaus liejyklos darbuotojai skundžiasi, kad įmonė jiems nemoka pašalpų dėl profesinės ligos, išeitinių kompensacijų ir atlyginimų, uždirbtų dar 2008-aisiais.

Skolinga dešimtis tūkstančių

Keliolika buvusių Kauno ketaus liejyklos darbuotojų nesulaukia teismo jiems priteistų išeitinių kompensacijų, kurias įmonė įsipareigojo išmokėti atleisdama juos iš darbo.

„Nuo 2008 m. gruodžio nesu gavęs algos. Kelis kartus pabarstė po šimtą litų, ir tuo baigėsi", – skundėsi Jonas Balaika, kuriam įmonė skolinga 11,5 tūkst. litų. Jo buvusiam kolegai Vaclovui Rupeikiui nepavyksta išsikovoti maždaug 10 tūkst. litų.

Iš pradžių meistru, paskui operatoriumi dirbęs Gintautas Jančiukas tikino, kad iki 2008 m. birželio atlyginimai buvo mokami laiku, o vėliau, užgesinus krosnį, kas mėnesį direktorius esą sumokėdavo po šimtą ar du šimtus litų. Buvę liejyklos darbuotojai skundėsi, kad 2009 m. padėtis visai suprastėjo.

„Klausdavome direktoriaus, kada mokės, o jis atsakydavo, jog neturi pinigų, bet žadėdavo, kad įmonė atsistos ant kojų ir viskas bus gerai", – pasakojo G.Jančiukas.

Vyrai tapo ligoniais

Prie krosnies dvejus metus dirbęs Eugenijus Derenka džiaugiasi, kad kol kas dėl didesnių sveikatos sutrikimų nesiskundžia.

„Daugiau kaip pusė vyrų - jau neįgalūs, man kažkaip pasisekė, – pasakojo jis. – Nors kartais ir sunegaluoja širdelė." Esą dažniausia liejyklos darbuotojų profesinė liga – silikozė.

Į „Kauno dienos" redakciją kreipęsi šia liga sergantys vyrai skundėsi, kad įmonė jiems nemoka mėnesinės 780 litų kompensacijos, nors ją mokėti privalo.

„Antri metai nemoka pašalpos, o reikia pirkti vaistų. Gerai, kad brangiausi yra kompensuojami", – sakė Kęstas. Jo kolega, taip pat neįgalusis, pasakodamas, kaip jam gėda būti žmonos išlaikytiniu ir auginti nepilnametį vaiką, net apsiašarojo.

„Jūs neįsivaizduojate, kaip sunku, – vis kartojo vyriškis. – Praradau sveikatą ir dabar esu našta, niekur nebetinkamas."

Darbo birža bejėgė

Liejikai pasakojo, kad darbo biržos specialistai jiems jokio darbo pasiūlyti negali. Ypač kebli universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų padėtis, nes jie negali lankyti perkvalifikavimo kursų.

„Mano specialybė – medinių modelių modeliuotojas, moku gaminti liejinių formas, bet tokios specialybės biržos sąrašuose net nėra!" – pasakojo vienas iš buvusių liejyklos darbuotojų. Kiti teigė, kad penkiasdešimtmečiams persikvalifikuoti nėra labai paprasta.
45 metus liejykloje vyriausiuoju inžinieriumi dirbęs Valentinas Kvietinskas tikino, kad darbuotojai iki paskutinės akimirkos tikėjo direktoriaus pažadais, kad įmonei pavyks išsikapanoti ir kad reikalai pagerės.

„Stengėmės gerai dirbti, nes tikėjome, kad jam pasiseks", – sakė V.Kvietinskas, kuriam įmonė skolinga 9 tūkst. litų.

Direktorius: mokame pamažu

Kauno apygardos teismas yra gavęs prašymą Kauno ketaus liejyklai iškelti bankroto bylą. Teismas šį klausimą turėtų nagrinėti vasario pradžioje.

Bendrovės direktorius Robertas Butkus kol kas nežino, kada vyks teismo procesas. Jam nežinoma, ar įmonei bus keliama bankroto byla, ar liejykla bus toliau restruktūrizuojama.

Paklaustas apie skolas darbuotojams R.Butkus pripažino, kad įmonė nėra atsiskaičiusi su kai kuriais buvusiais darbuotojais.

„Kreipiausi daug kartų į kreditorių komitetą, kad išsiaiškinčiau, ką daryti esant tokiai situacijai, bet atsakymo negavau, – aiškino R.Butkus. – Jaučiuosi socialiai atsakingas ir man tikrai rūpi, kad su tais žmonėmis būtų atsiskaityta."

Jis pabrėžė, kad įmonė ne kartą buvusiems darbuotojams mokėjo mažomis sumomis, pavyzdžiui, po šimtą ar du šimtus litų, kai žmonės kreipdavosi neturėdami už ką nusipirkti vaistų.

Liejyklos direktorius nesiryžo svarstyti, koks tolesnių veiksmų scenarijus būtų priimtiniausias, – skelbti įmonės bankrotą ar bandyti toliau restruktūrizuoti veiklą. Jis linkęs laukti teismo sprendimo.