Būsto kainų kritimas - džiaugsmas ar skausmas?

Įvairiose šalyse tai prasidėjo skirtingu metu ir skirtingu mastu, bet prasidėjo visur - nekilnojamo turto vertė rinkoje mažėja visame pasaulyje. Džiaugtis dėl to ar liūdėti? Tai, žinoma, priklauso nuo to, kurioje barikadų pusėje stovite.

Kainų kritimas visada yra šaukštas deguto pardavėjams ir šaukštas medaus pirkėjams. Atmetus tiesiogiai su nekilnojamuoju turtu (NT) dirbančias bendroves, skirtingai susiklosčius aplinkybėms potencialiais pirkėjais ar pardavėjais gali būti kiekvienas iš mūsų.

Priklausomai nuo dabartinės situacijos, NT kainų kritimas vieniems yra džiaugsmas, nes pagaliau bus galima nusipirkti būstą mažesne kaina. Kitiems, kurie yra nusipirkę būstą ir pasiėmę paskolas turi išsipirkti, tai tampa dideliu galvos skausmu - tačiau didžiausias rūpestis slegia NT vystytojus.

Pasaulio žiniasklaidą pastaruoju metu reguliariai apskrieja žinios apie sudėtingą NT situaciją Ispanijoje ir pasibaigus pirkimo bumui pasipylusius bankrotus. Per praėjusį dešimtmetį Ispanija pasižymėjo didžiausia statybų karštlige visoje Europoje. Tačiau statoma buvo daug daugiau nei reikėjo - teigiama, kad dabar Ispanijoje tušti stovi per 15 procentų visų šalies namų ir butų. „News.World-Estate.com" pastebi, kad dabar burbulas bliūkšta.

Atidžiau analizuojant Ispanijos situaciją, matome, kad nuo NT krizės kenčia ir tretieji asmenys - tam tikros sporto ar kultūros organizacijos, kurių pagrindiniais rėmėjais klestėjimo metais buvo NT bendrovės. Dabar šios organizacijos yra priverstos „apkarpyti" savo biudžetus arba net stabdyti savo veiklą.

Tačiau nuo stagnacijos rinkoje, be abejo, labiausiai kenčia NT bendrovės. Jose mažinami etatai ir nuo šių „valymų" kenčia ir vadovai, ir paprasti darbininkai. Pastarieji yra priversti griebtis bet kokio darbo, ir NT krizę įvardija kaip didžiausią prakeiksmą.

Tačiau krizė turi ir teigiamų bruožų, pirmiausia tai - rinkos apsivalymas. Kas turi užsiauginęs „storą lašinių sluoksnį", tas išsilaikys rinkoje; kas neturi - teks palikti verslą. Šiuo atveju vieni laikosi gana radikalios nuomonės: kuo greičiau rinka išsivalys, tuo greičiau viskas atsigaus ir tuo greičiau visiems bus geriau. Tačiau niekas nenori greitai „numirti"... Tad prognozuoti kada situacija keisis yra be galo sunku.

 „Godus moka du kartus, o kvailas - tris kartus". Interpretuojant šį posakį, jei statybų bendrovės atsidūrė godaus vietoje, kam lieka kvailio vaidmuo? Atsakymą į šį klausimą geriausiai atsakys laikas. Tikriausiai per artimiausius kelis metus.