Būsto ir turto draudimu nesidraudžiantys lietuviai nežino, nuo ko jis saugo

Nors dauguma lietuvių būsto ir turto draudimą laiko būtinu, 6 iš 10 šiuo draudimu neapsidraudusių lietuvių gerai nežino, nuo ko toks draudimas apsaugo, rodo socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas tyrimas.

Draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakyto lietuvių požiūrio į būsto draudimą tyrimo rezultatai atskleidė, kad neapsidraudusiems trūksta žinių ne tik apie draudimo suteikiamą apsaugą bei sąlygas, bet ir apie kainas.

Tyrimas patvirtino hipotezę, jog su būsto ir turto draudimu nesusidūrę žmonės laiko jį prabanga.

Draudimo kainą sąlyginai brangia laiko daugiau nei pusė neapsidraudusiųjų, o normalia – tik 20 proc. Tuo tarpu žmonės, apsidraudę būstus, kainas apibūdina jau visai kitaip – daugiau kaip pusė šios grupės apklaustųjų draudimo kainą vertina kaip normalią.

“Kardinalūs apsidraudusių ir neapsidraudusių nuomonių skirtumai rodo, kad sprendimas nesidrausti priimamas neracionaliai – nežinant, nuo ko draudimas saugo, itin subjektyviai vertinant draudimo kainą. Akivaizdu, kad Lietuvos draudimo kompanijos per daug koncentruojasi į savo vardo viešinimą, o pamiršta tiesiog apšviesti gyventojus apie draudimo sąlygas”, – tyrimo rezultatus komentuoja kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Būsto ir turto draudimą būtinu laiko didžioji dalis juo apsidraudusių žmonių. Taip šį draudimą vertina ir nemaža neapdraudusių savo būsto apklaustųjų dalis – tik 10 proc. jų mano, kad būsto draudimas nėra būtinas.

69 proc. neapsidraudusiųjų teigė svarstę draustis, tačiau iki šiol nepadarė to, dėl įvairiausių priežaščių: 30 proc. jų nurodė neturintys tam pinigų, kiti vis dar abejojo ar buvo nusprendę, esą tai nereikalinga, o likusi neapsidraudusiųjų dalis vis neranda tam laiko arba ruošiasi draustis artimiausiu metu.

„Kaip ir tikėjomės, tyrimas patvirtino, kad būsto draudimas brangus atrodo tik tiems, kas su juo nesusidūrė, nes apsidraudę žmonės kainas vertina kur kas objektyviau.

Pavyzdžiui, standartiniu draudimu apdrausti 2005 metų statybos name sostinės miegamajame rajone esantį 60 kv. m. butą kartu su namų turtu ir civiline atsakomybe kainuotų tik šiek tiek daugiau nei 200 Lt per metus.

Palyginus su tuo, kokius nuostolius galima patirti per gaisrą, vagystę ar paprasčiausiai apliejus kaimynus, tai tikrai nėra didelė suma. Tuo labiau, atsižvelgus į tai, kaip stipriai gali paveikti toks finansinis smūgis šiuo sunkiu laikotarpiu”, – pasakoja „Seesam Lietuva“ direktorius Marius Daugintis.

Duomenys surinkti 2010 m. pavasarį CAWI metodu. Tyrimą bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakymu atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“. Tyrime dalyvavo 510 Lietuvos apskričių centrų gyventojų.


Šiame straipsnyje: Draudimasbūsto draudimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    46
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių