Būsto atnaujinimui - valstybės ir ES parama

Išgirdus, kad kažkas vertingo tapo nemokama, dažnai tokią žinią palaikome reklaminiu triuku ar apgaule. Kartais – visai be reikalo. Šiuo metu senos statybos daugiabučių namų gyventojai turi galimybę atnaujinti būstą ir gauti lengvatines paskolas.

Kalėdiniais pasiūlymais ar akcijomis čia nekvepia – paramą gyventojams skyrė valstybė ir Europos Sąjunga todėl apsigaus šį kartą nebent atsisakantys pasinaudoti skiriamais pinigais. Norintiems sužinoti, iš kur ir kam skiriama Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa – svarbiausia informacija ir galimybė užduoti klausimus.

Kas skiria finansavimą daugiabučių atnaujinimui?

Maždaug 96 proc. visų daugiabučių namų Lietuvoje yra statyti iki 1993 – ųjų metų, todėl jų fizinė būklė bloga – namai pralaidūs šilumai, senos ir neefektyvios šildymo ir vandens sistemos, kiauri stogai, plyšiai sienose ir languose, perpučiami balkonai bei savo amžių puikiai atspindintis namo fasadas.

Tokiems pastatams būtinas atnaujinimas, tad siekiant jį paspartinti šiuo metu įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programa.Lėšos skiriamos iš įvairių šaltinių: Europos Sąjungos (ES), valstybės ir gyventojų.

JESSICA iniciatyvą įkūrė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB), bendradarbiaudami su Europos Tarybos plėtros banku (CEB). Visas iniciatyvos pavadinimas – Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas (liet. „Bendra parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas“).

Iniciatyva leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms investuoti dalį joms skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos į Miesto plėtros fondus.Lietuvoje ES lėšomis prisidedama iš Europos regioninės plėtros fondo, pagal priemonę „JESSICA kontroliuojantysis fondas“. Mūsų valstybė – viena pirmųjų Europos Sąjungoje, pasitelkusi JESSICA iniciatyvą energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Kam skiriama parama, ir koks jos dydis?

Visi iki 1993 - ųjų metų pastatyti namai, kuriuose yra bent 3 butai, gali dalyvauti atnaujinimo programoje ir gauti reikiamą finansavimą. Modernizacijos rezultatai – ar atnaujinus būstą sumažėja jo pralaidumas šilumai, ar pagerėja energinis efektyvumas – tiesiogiai lemia, kokia parama gali būti suteikta.

Prieš pradedant rengti reikiamus dokumentus, namo administratorius ar bendrijos pirmininkas turėtų pasikviesti specialistą, nustatantį namo energinio efektyvumo klasę (nuo A iki G).

Labai geros būklės namas priskiriamas A klasei, o blogiausią būklę nusako G klasė. Jeigu apžiūrėjus namą jo energinio naudingumo klasė mažesnė nei D, o baigus visus atnaujinimo darbus ji pakyla iki D ir aukščiau, tuomet taikomos tokios finansavimo ir lengvatų formos:

- Lengvatinė paskola su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis visam 20 metų kreditavimo laikotarpiui. Paskola grąžinti pradedama tik užbaigus daugiabučio atnaujinimo darbus.

- Jei po namo atnaujinimo skaičiuojamos energijos sąnaudos sumažėja 20 proc., grąžinama 15 proc. investicijų už atliktus rangos darbus).

- Jei po daugiabučio namo atnaujinimo skaičiuojamos energijos sąnaudos sumažėja ne mažiau 40 proc. – nuo 2012 - ųjų m. sausio 1 d. bus grąžinama 30 proc. investicijų už atliktus rangos darbus.

- Atnaujinus daugiabutį namą, projekto parengimo ir techninės priežiūros išlaidos kompensuojamos 100 proc. (nuo 2014 m. sausio 1 d. – 50 proc.).

- Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos kompensuojamos 0,35 Lt/kv. m nuo modernizuojamo pastato naudingo ploto. Šis atlygis gali būti mokamas ne daugiau kaip trejus metus, nuo steigiamojo susirinkimo pradžios iki surašius statybos užbaigimo aktą.

Nepasiturintiesiems – nemokamas būsto atnaujinimas

Tiems, kieno pajamos mažiausios – už būsto atnaujinimo darbus mokėti nereikės. Valstybė ir Europos Sąjunga 100 proc. finansavimą skiria visiems asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą.

Tad pensinio amžiaus žmonės, bedarbiai, nepasiturinčios šeimos ir vieni gyvenantys asmenys gali ryžtingai dalyvauti būsto atnaujinimo įgyvendinimo programoje – jų paskolas būsto atnaujinimui grąžins valstybė. Valstybė taip pat gauna naudą kompensuodama išlaidas socialiai remtiniems asmenims, nes atnaujinus daugiabutį namą šildymo išlaidos ženkliai sumažėja, o tai reiškia, kad reikia mokėti ir mažesnes kompensacijas už šildymą.

Nustatyta, kad valstybės remiamos pajamos vienam šeimos nariui sudaro 350 litų. Tuomet, pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai jos siekia 1400 litų. Kompensacija už šildymą suteikiama tuomet, kai bendros šeimos pajamos neviršija valstybės remiamų pajamų arba jeigu už šildymą reikia išleisti daugiau kaip penktadalį (20 proc.) skirtumo tarp realių šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų.

Norint, kad valstybė padengtų visas išlaidas už Būsto atnaujinimo paskolą bei palūkanas, darbingo amžiaus gyventojai turi kas tris mėnesius, o pensininkai – kas šešis – pateikti pažymą, suteikiančią teisę į lengvatinį šildymo mokestį.

Jeigu šeima mokėjo paskolą už būsto atnaujinimą, vienam iš jos narių netekus darbo ir įgijus teisę kompensacijai už šildymą, paskola ir palūkanos bus mokamos valstybės lėšomis. Ir atvirkščiai – susiradus darbą ir šeimos pajamoms viršijus nustatytas normas, paskolą šeima turės mokėti pati.

Lietuvoje pagal senąjį finansinį modelį atnaujinti 397 daugiabučiai namai, pagal JESSICA iniciatyvą šiuo metu dalyvauja 150. Daugiausia būstų atnaujinta Vilniuje, Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, aktyviau dalyvauti pradeda ir mažesni miestai.  Šiuo metu interneto svetainėje www.atnaujinkbusta.lt vyksta „Geriausiai renovuotų daugiabučių“ konkursas. Kviečiame susipažinti su įvairiuose šalies miestuose atnaujintais pastatais.

Užduokite klausimus

Turite klausimų dėl būsto atnaujinimo, teikiamo finansavimo ir jo sąlygų? Išsklaidykite abejones – siųskite klausimus adresu klausk@ideaprima.lt , ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) specialistai Jums atsakys. Klausimai ir atsakymai bus skelbiami šio straipsnio pabaigoje ketvirtadienį, gruodžio 8 dieną. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programą – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokamu telefonu 8 800 200 12.

Klausimai

Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių tarybų patvirtintas programas, teikiama tiek daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijoms (toliau vadinama DNSB), tiek ir pagal jungtinės veiklos sutartis (toliau vadinama JVS) veikiantiems daugiabučių namų butų savininkams.

Prašau paaiškinti: kodėl Kauno miesto savivaldybė aukščiau minėtą paramą teikia tik (DNSB) ir kodėl virš minėtos paramos Kauno miesto savivaldybė neteikia pagal (JVS) veikiantiems daugiabučių namų butų savininkams. Prašau informuoti ar LR Vyriausybės nutarimai reglamentuoja pagal JVS veikiančių daugiabučių namų butų savininkų rėmimo fondo savivaldybėse sudarymą (steigimą) ir lėšų naudojimo tvarką.

Prašau, Jūsų, pakomentuoti ar nederėtų paskatinti Kauno miesto savivaldybės tarybą parengti nediskriminuojančius Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) dalyvių rėmimo programos nuostatų pakeitimus, kad Kauno mieste nebūtu diskriminuojami pagal JVS veikiantys daugiabučių namų butų savininkai (DNSB) atžvilgiu.

ATSAKYMAS:

Valstybės parama gali būti teikiama visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepriklausomai kas yra bendrojo naudojimo objektų valdytojas: daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrija (toliau – bendrija), jungtinės veiklos sutarties (toliau – JVS) dalyvių įgaliotas asmuo, savivaldybės administracijos paskirtasis administratorius ar pats vienintelis savininkas (kai turi visus butus ir kitas patalpas nuosavybės teise) (JVS minima Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.84 straipsnyje).

Sprendimas remti tik bendrijas yra Kauno miesto savivaldybės kompetencija, manytina, kad tokiu būdu skatinamas bendrijų steigimasis (taip pat steigimasis ir pereinant iš JVS).

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių JVS rėmimo fondo sudarymą (steigimą) siūlytume pasiteirauti Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriuje.

Manytume, kad būtų teisinga Kauno miesto savivaldybės tarybą paskatinti parengti atitinkamas pataisas dėl JVS rėmimo.

Klausimas:

Noriu atnaujinti nuosavą būstą-namą (beje kaip ir daugiabučių namų savininkai, nes butai tai nuosavybė), kokius parengiamuosius darbus turiu atlikti, kad gaučiau valstybės paramą ir lengvatinį kreditą? Aš taip pat noriu taupyti gamtinius išteklius ir pan. Ar kuo nors skiriasi mano nuosavybė (namas, kurio vertė mažesnė už daugelio butų) nuo buto savininko nuosavybės (brangus butas geroje vietoje).

ATSAKYMAS:

Pažymėtina, kad šiuo metu jau sudaryta galimybė teikti paraiškas valstybės paramai gauti atnaujinant nuosavą namą iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų (žr. informaciją Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje http://www.am.lt/VI/index.php#a/11128). Šios programos lėšas administruoja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (interneto svetainė www.laaif.lt), į kurį reikėtų kreiptis dėl paramos nuosavo namo atnaujinimui (modernizavimui).


Šiame straipsnyje: ES paramarenovacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

ol

ol portretas
ir vel tinginiams visos privelegijos eisiu ir as geriau i darbo birza nei i darba nes veltedziaujant gaunamos visos privelegijos

Ponas

Ponas portretas
Šitaip ir toliau plaunami šiai aferai reklamuoti skirti milijonai . Parama,parama,jeigu jeigu ir matysi kaip savo ausis. Visa valstybė atnaujinama "paramos" lėšomis atsinaujino iki didžiausios skylės biudžete,kurios užnaujinimui jau prireikė žmonių susiskolintų pinigų ir dar su dvidešimties metų palūkanomis,kurios sudarys 60 procentų skolintų pinigų. Tą,kasdien vis blogėjant gyvenimui,gali siūlyti tik pėšikas.

Robertas

Robertas portretas
nesuprantu ar žmonės su matematika susipykę ar kas jiem yra... ok, renovuoja namą, butui tenka apie 10-20 tūkstančių litų paskola už renovaciją, tai nėra daug palyginus su tuo, kad tas butas iki renovacijos už šilumą moka 300 Lt, po renovacijos 150 Lt... o dar išdalinus tuos 20 tūkstančių dvidešimties metų terminui, išvis centai. Kiek dar kainos už šildymą turi kilti, kad runkelis išmoktų skaičiuoti???
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių