- Šarūnas Černiauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Milijardierius Bronislovas Lubys dar prieš pusmetį užsiminė norėjęs pirkti „Mažeikių naftą“. Dabar, įvardintas tarp galimų pirkėjų, jis atsitvėrė tylos siena.
Pirkti ruošiasi jau pusmetį?
B.Lubys buvo pirmas Lietuvos verslo elito atstovas, kuris pareiškė žinąs, jog lenkai parduos didesnį ar mažesnį Mažeikių įmonės akcijų paketą.
„Mes žinome, kad tokios derybos vyksta. Varšuvoje, kuri juk netoli mūsų, visuomet užduodame tą klausimą, ir jie atsako: taip, derybos vyksta. Mano asmenine nuomone, sandoris tikrai įvyks, tik neaišku, kada ir už kiek“, - šių metų vasarį žurnalistams pareiškė B.Lubys.
Priešingai negu dabar, vasarį Pramoninkų konfederacijos lyderis neslėpė susidomėjimo Mažeikių gamykla. „Jeigu kas nors būtų anksčiau paklausęs manęs, būčiau pasakęs, kad parduodami lenkams darome kvailystę. Reikėjo parduoti lietuviams, ir nebūtinai man“, - 2006 m. įvykusį „Mažeikių naftos“ pardavimo sandorį komentavo milijardierius.
Jis taip pat pasišaipė iš žinias apie „Orlen Lietuva“ pardavimą neigusio premjero Andriaus Kubiliaus. „Čia panašus variantas, kai vyras paskutinis sužino, su kuo miega jo žmona“, - tuomet ironizavo turtingiausias šalies žmogus.
Dabar, priešingai nei prieš pusmetį, nuo komentarų apie Mažeikių įmonės pardavimą susilaiko tiek „Achemos grupė“, tiek pats B.Lubys.
Su „Orlen“ – prie vieno stalo
B.Lubio valdomas koncernas „Achemos grupė“ palaiko ryšius su Mažeikių įmonėje šeimininkaujančiu „PKN Orlen“ kone nuo tos dienos, kai lenkai įsikūrė Mažeikiuose. Bendri verslo interesai, bendros investicijos ir bendri interesai ne sykį susodino „Orlen“ ir „Achemos grupę“ prie vieno stalo. Be to, B.Lubį sieja ir bendri interesai su kitais Lenkijos naftos pramonės gigantais.
Apie pirmus bendrus „Orlen“ ir „Achemos grupės“ planus prabilta 2007 m. viduryje, praėjus vos pusmečiui po „Mažeikių naftos“ pardavimo. Tuomet B.Lubys pareiškė siekiantis su lenkų koncernu plėtoti bendrus naftos chemijos projektus.
„Achemos grupė“ taip pat minėta kaip „PKN Orlen“ valdomo chemijos pramonės komplekso „Anwil“ pirkėja. Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad B.Lubys už „Anwil“ pasirengęs pakloti daugiau kaip milijardą zlotų. Tačiau pastaruoju metu šios žinios pritilo, o „Anwil“ atstovai praėjusią savaitę pareiškė, esą „Achemos grupė“ tarp potencialių pirkėjų nefigūruoja.
„Achemos grupė“ jau seniai bendradarbiauja su kitu stambiu Lenkijos naftos koncernu „Lotos“. Keletą metų Lenkijoje sklinda kalbos apie valstybės inicijuojamą „Lotos“ ir „Orlen“ sujungimą, tačiau realūs darbai taip ir neprasidėjo.
Pasiruošęs darbui
Dar 2006-aisiais, iki „Mažeikių naftos“ pardavimo, „Achemos grupė“ žengė didelį žingsnį gilyn į naftos pramonę. Klaipėdoje, visai šalia lenkų taip trokštamos „Klaipėdos naftos“, atidarytas chemijos ir naftos produktų terminalas.
Jei B.Lubys taptų Mažeikių įmonės akcininku, šis terminalas neabejotinai perimtų dalį iš ir į Mažeikius gabenamų krovinių. Dar prieš ketverius metus terminalas daugiausiai orientuotas į rusiškus naftos produktus.
Beje, krovos darbus „Achemos grupės“ terminale kuravo tarptautinė kompanija „Vitol“. Ta pati kompanija jau eilę metų yra vienas svarbiausių Mažeikių įmonės partnerių.
Skaičiuojama, kad B.Lubio terminalo pajėgumas – 3 mln. tonų naftos produktų per metus. Tokie pajėgumai nėra pakankami Mažeikių įmonės poreikiams: pernai, siaučiant krizės vėjams, „Orlen Lietuva“ per jūrinius terminalus pardavė 4,3 mln. tonų naftos produktų, užpernai – 4,7 mln. tonų. Tačiau nuosavas naftos produktų terminalas Mažeikių gamyklai žūtbūt reikalingas – tai tik įrodo jau keletą metų besitęsiantys „Orlen“ bandymai perimti „Klaipėdos naftą“.
Mūsų ar rusų?
Jei B.Lubys ryžtųsi investicijai Mažeikiuose, jis tai veikiausiai darytų ne vienas. Mat „Orlen Lietuva“, nepaisant visų nuostolių, užakusių naftotiekių ir išardytų geležinkelio bėgių, milijardieriui būtų neapžiojamas kąsnis.
Analitikai prognozuoja, kad dabartinė Mažeikių įmonės kaina gali siekti iki 1,5 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – daugiau kaip 4 mlrd. litų). Tokia suma būtų milžiniška našta net B.Lubio verslo imperijai. Turtingiausias šalies žmogus veikiausiai nesiimtų vien savo lėšomis pirkti ir 51 proc. kontrolinį akcijų paketą. Rusijos žiniasklaida ne be pagrindo spekuliuoja, esą B.Lubys jau kurį laiką dairosi partnerių Maskvoje.
Taigi kiek „lietuviška“ būtų turtingiausio Lietuvos žmogaus investicija Mažeikiuose? Gali būti, kad rusiškas kapitalas į didžiausią šalies įmonę atkeliaus po B.Lubio vėliava, „Achemos grupės“ savininkas bus pristatytas kaip oficialus investuotojas, tačiau faktinė gamyklos kontrolė bus toli gražu ne jo rankose.
B.Lubiui neturėtų būti sudėtinga rasti partnerį Rusijoje. Milijardierius iš Lietuvos milijardieriumi nemaža dalimi tapo būtent rusų dėka. Ironiška, tačiau rusiškos dujos B.Lubiui yra ir galios šaltinis, ir nenutraukiama grandinė. Palankiomis kainomis „Achemos grupės“ pramonės kompleksui tiekiamos dujos leido iškeroti B.Lubio imperijai, tačiau tos pačios dujos imperiją galėtų ir sugriauti. Priklausomybė nuo rusiškų dujų veikiausiai yra vienas didžiausių akstinų, dėl kurių B.Lubys taip stengiasi pajūryje pastatyti dujų terminalą. Toks terminalas gana ženkliai sumažintų verslo magnato priklausomybę nuo Kremliaus užgaidų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės17
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...