Biokuro plėtotojams – naujos galimybės

Nuo šiol energetinių želdinių plantacijas galima auginti ne tik nuosavoje, tačiau ir išnuomotoje žemėje. Ši Žemės ūkio ministro patvirtinta taisyklė atvėrė naujas galimybes tiek biokuro plėtotojams, tiek ir nederlingų žemių savininkams Lietuvoje. 

„Šis žingsnis leidžia tikėtis, kad Lietuvai pavyks pasivyti iki šiol vangiai įgyvendinamus tikslus, numatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje“, - teigė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. 

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta iki 2015 metų įveisti apie 7,5 tūkst. hektarų trumpos rotacijos želdinių ir energetinėms reikmėms pateikti 45 tūkst. tne (tonos naftos ekvivalento). Iki 2025 metų planuojama įveisti apie 11,5 tūkst. hektaro energetinių plantacijų, nors 2005-2009 metais Lietuvoje tebuvo įveista 500 ha energetinių želdinių. 

„Nauja tvarka yra gera naujiena nenaudojamų žemių savininkams, tačiau energetinių želdinių augintojams vien šio paskatinimo nepakanka. Pagrindinė plantacijų neveisimo priežastis - menka parama augintojams. Plantacijų steigimą paspartintų sugrąžinta 70 proc. kompensacija įveisimui“, - sakė R.Lapinskas. 

„Po 3-4 metų įveistas 1 hektaras trumpos rotacijos želdinių kasmet duotų po 40 MWh žaliosios šilumos energijos. Apsodinus nenaudojamas Lietuvos žemes galima būtų ne tik pagaminti užtektinai kuro visiems šalies gyventojams, bet ir eksportuoti kaimynams“, - sakė R.Lapinskas. 

Lietuvoje yra beveik 3 mln. hektarų nusausintos žemės, nepriskiriamos žemės ūkio naudmenai, dirvonuoja daugiau nei 456 tūkst. ha žemės. 

LR Žemės fondo duomenimis, kitos nenaudojamos žemės fondo kategorijos šalyje sudaro virš 300 tūkst. hektarų. Lietuvoje ypač daug nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės. Vien Utenos apskrityje ji sudaro beveik 22 tūkst. hektarų, Vilniaus apskrityje - 20 tūkst. hektarų. 

Anot R.Lapinsko, išaugusi biomasės gamyba iš energetinių želdinių ženkliai sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir leistų sukurti naujų darbo vietų šalies regionuose, šiuo metu auginančiuose bedarbių gretas.

„Tai - strateginis visos šalies energetikos tikslas, kuris įtvirtintas ir ES direktyvomis“, - teigė R.Lapinskas. 

Vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. ES direktyva 2009/28/EB, iki 2020 metų Lietuva privalo 23 procentus visos šalies ūkyje suvartojamos energijos pagaminti naudodama atsinaujinančius energijos išteklius. Šiuo metu Lietuvoje žalioji energija sudaro 15 proc. visos suvartojamos energijos. 

LITBIOMA vienija 30 narių: kietojo biokuro, biokuro deginimo įrangos gamintojus, energetinių plantacijų vystytojus, mokslinius institutus. LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui bei mokslo tiriamiesiems darbams, kurie leidžia efektyviau panaudoti mūsų šalies vietinius energijos resursus.


Šiame straipsnyje: litbiomabiokurasIM126236763

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas miega

 Kaunas miega portretas
Žinios iš Gazpromo. Kauno valdžią jie laiko diletantais, laukiančiais kadencijos pabaigos ir nesiimančiais jokių strateginių energetinių prblemų sprendimo. Nudegę su Sporto rūmais dabar tik kilnoja popieriukus ir laukia kadencijos pabaigos. O ji ne už kalnų-ji už 1,5 metų. Tai kam rizikuot? Nes Kauno valdžia susiskaidžius į klanus, kovoja senieji konservatorių vadukai su naujais, net ir Stonys mėgina žaisti savo atskirą nuo Gazpromo, partiją. Todėl patarimas Stekmokui-duokit kupron savo vadam Kaune už neveiklumą. Nes Gazpromo idėją plėsti Kauno termofikacinę elektrinę galima būtų sujungti su komunalinių atliekų deginimo gamyklos statyba. Pastatyt vieną galingą dujų-garo elektrinę visai Lietuvai kokių 400-500 t.t. atliekų deginimui kartu su dujom. Tokia stovi Austrijoj, atliekas veža geležinkeliu. Tuo pačiu būtų išspręsta Rubikono problema Vilniuj. Juk ruošėmės steigti bipolį-tai ko nepradėt nuo energetinio-aplinkosauginio projekto? Bet manau kad bus kaip visada. Nes Rusija ir Gazpromas paversti baubu ir ką besiūlytų Kubilius šauks niepuščiat. O jaunasis Kupčinskas jam paantrins. Nors jo partijos bendražygiai ramiai ima Dujotekanos pinigus. Juk daug patogiau patyliukais imti pinigus nei dirbti . O tie duoda. Nes jei nebus atliekų deginimo įmonės jie tieks daugiau dujų ir daugiau uždirbs. Sau, bet ne miestui. Taip ir nuplaukia Nemunu kauniečių viltys..
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    46
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių