Biokuras septyniskart pigesnis už dujas

Gamtinių dujų ir biokuro kainų skirtumas nuo 2005 metų padidėjo net 6,6 karto.

Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA duomenimis, 2005-aisiais gamtinės dujos kainavo 439 litus už naftos ekvivalentą (tne), o 2008 metais ši kaina šoktelėjo iki 1,2 tūkst. Lt/tne. Tuo pačiu laikotarpiu biokuras brango nuo 362 litų/tne iki 690 litų/tne. Kainų skirtumas tarp šių kuro rūšių nuo 77 litų padidėjo iki 510 litų.

„Kuro kainų žirklės plečiasi dėl neregėtai spartaus dujų brangimo, kai tuo tarpu biokuro kainos pastaraisiais metais augo palyginti nežymiai", - teigia LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.

Asociacija prognozuoja, kad kūrenant gamtines dujas pagaminta šilumos energija netrukus kainuos du kartus brangiau, nei tas pats energijos kiekis, išgautas kūrenant biomasę.

Biokuro naudą, pasak R.Lapinsko, iliustruoja Kelmės pavyzdys. Šiame mieste, kur daugiau kaip 90 proc. šilumos energijos pagaminama iš biokuro, šildymas šiemet pabrango nuo 12 procentų. Tuo tarpu visoje Lietuvoje šildymo kainos vidutiniškai brango 43 procentais.

Šiuo metu Lietuvoje šilumos gamybai daugiausia naudojamos dujos - apie 80 proc. visų kuro sąnaudų. Kūrenant biokurą pagaminama 17 procentų šilumos energijos.

R.Lapinskas teigia, kad pasitelkus vien tik Lietuvoje esančius vietinius atsinaujinančių energijos išteklių rezervus gamtinių dujų panaudojimą būtų galima sumažinti perpus - žemiau 40 procentų ribos. Deginant miško kirtimo, komunalines atliekas, specialiose energetinėse plantacijose auginamus gluosnius, šiaudus, būtų galima išgauti papildomai 5,1 mln. MWh energijos. Iš viso šalies miestuose sunaudojama iki 10 mln. MWh šilumos energijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių