Bedarbystė sumažėjo, problemos išliko

Valstybės kontrolė įvertino, kaip šalyje formuojamos ir vykdomos darbo rinkos politikos priemonės ir kaip panaudojamos šiam tikslui skiriamos lėšos. Nors Lietuvoje sukurta darbo rinkos politikos teisinė bazė ir institucinė struktūra, įgyvendinama nemažai aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, yra ir pakankamai spręstinų problemų.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad vienam bedarbiui remti, mokyti ir įdarbinti skiriama lėšų suma ženkliai išaugo, tačiau jų poveikis įdarbinimui santykinai sumažėjo. Todėl būtina ieškoti būdų nedarbo mažinimui skiriamas lėšas naudoti taupiau, efektyviau ir rezultatyviau.

Auditoriai pasiūlė tobulinti Lietuvos darbo biržos ir 46 jai pavaldžių teritorinių darbo biržų struktūrą, siekiant racionaliau naudoti darbo rinkos administravimui skirtas lėšas.

Tobulintinas bedarbių profesinio mokymo organizavimas. Kai kurie bedarbiai valstybės lėšų sąskaita mokosi po kelis kartus, tačiau niekur neįsidarbina. Nenumatytos jokios profesinį mokymą baigusių asmenų poveikio priemonės, jei jie atsisako siūlomo darbo pagal įgytą kvalifikaciją.

Besimokantys bedarbiai gauna nedarbo draudimo išmokas ir stipendijas, kurių bendras dydis yra didesnis, negu minimali mėnesinė alga, atskaičiavus mokesčius. Todėl kai kurie bedarbiai praranda motyvaciją dirbti.

Nedarbo draudimo išmokoms panaudojama apie trečdalį Užimtumo fondo lėšų. Pastaraisiais metais vis daugiau bedarbių gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas, nors šalyje daugėja laisvų darbo vietų ir didėja įsidarbinimo galimybės. Tai rodo, kad nedarbo socialinių išmokų sistemos administravimas yra tobulintinas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių