Bedarbio duona sotesnė už statybininko?

Darbo biržos remiamoje įmonėje įsidarbinę piliečiai gali atsidurti dar gilesnėje duobėje nei bedarbiai – likti ir be atlyginimų, ir be nedarbo išmokų.

Kad bedarbio duona kartais būna sotesnė už statybininko, įsitikino per Darbo biržą statybų bendrovėje įsidarbinęs panevėžietis Vygantas Sidauga. Atlyginimo už kelis mėnesius neatgaunantis darbininkas numynė ir Darbo inspekcijos, ir bendrovę rėmusios Darbo biržos slenksčius, kol įsitikino, kad iš valstybinių institucijų tikėtis pagalbos – beviltiška.

Statybas ištikus štiliui bedarbiu likusiam V.Sidaugai viltis vėl turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį nušvito, kai rugsėjo pabaigoje Darbo birža nusiuntė į statybų bendrovę „Skorpus“.

Pirmas susitikimas su įmonės vadovu Algirdu Antanaičiu vyrą nuteikė optimistiškai: direktorius pažadėjo pirmą mėnesį 800 Lt uždarbį, vėliau – ir visą 1000 Lt.

„Pagalvojau, kad labai gerai šiais laikais tiek uždirbti“, – V.Sidauga neslepia nekėlęs darbdaviui didelių reikalavimų.

Pasitikėjimą bendrove skatino žinia, kad „Skorpus“ iš Europos Sąjungos lėšų remia ir pati Panevėžio darbo birža, su bendrove pasirašiusi sutartį 50 proc. kompensuoti įdarbintų keturių bedarbių darbo užmokesčio.

„Net nekilo minčių, kad Darbo birža kištų pinigus kokiems aferistams“, – pasakojo V.Sidauga.

Dabar vyras nebepasitiki net valstybinių institucijų užnugarį turinčiomis įmonėmis.

Maldavo atlyginimų

Darbą „Skorpus“ įmonėje statybininkas vadina pragarišku. Darbininkams patiems ne tik teko rūpintis darbo apranga, bet ir kartais pirkti kurą į Kėdainius vežiojančiam įmonės autobusiukui.

„Direktorius žinojo, kad kasdien turime važinėti į Kėdainius, bet pinigais kurui rūpindavosi paskutinę minutę. Krekenavoje mus pasitikdavo, kad apmokėtų už degalus. Yra buvę, kad bendradarbis kuro užpylė. Už menką atlyginimą dirbome ir per lietų, ir per šaltį“, – pasakojo V.Sidauga.

Darbininkams pradėjus stebėtis tokia tvarka, direktorius esą teisindavosi, kad įmonė neturi pinigų. Tą patį statybininkai girdėdavo ir prašydami sumokėti atlyginimus. Pasak V.Sidaugos, uždarbis nebuvo išmokamas, kol žmonės pradėdavo darbdavio maldauti savo pinigų. Nors su direktoriumi buvo sukirsta rankomis dėl atlyginimo dydžio, tačiau V.Sidauga tikina tiek negaudavęs – po 12 val. per dieną darbe praleisdavusiam vyrui išmokėdavo tik minimalų atlygį.

Labiausiai darbininkus stebino, kad įmonė savo įsipareigojimų nesugebėdavo vykdyti, nors Darbo birža už kiekvieną įdarbintą žmogų kas mėnesį pervesdavo pusė jiems priklausančio atlyginimo.

Po trijų mėnesių, V.Sidaugos teigimu, atlyginimų mokėjimas visai nutrūko. Sausį, vasarį statybininkai liko pakibę tarsi tarp žemės ir dangaus – be užsakymų, be pinigų.

„Darbo nebuvo, bet mūsų neatleido. Vis žadėdavo: palaukim, atsiras užsakymų“, – pamena V.Sidauga.

Verslininkų už nosies vedžiojami statybininkai, netekę kantrybės, kreipėsi į jiems tokį darbdavį suradusią Darbo biržą. Šios pamokyti žmonės patys parašė prašymus atleisti iš darbo ir nuo kovo vėl verčiasi iš nedarbo išmokų.

Vis dėlto statybininkai nepraranda vilčių atgauti jiems priklausantį uždarbį. V.Sidauga skaičiuoja, kad „Skorpus“ už du mėnesius jam liko skolingas daugiau nei 1000 Lt.

Vyras pasakoja numynęs ir Darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus slenksčius, tačiau čia jam buvo pasiūlyta pačiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

„Ką veikia Darbo inspekcija, jei pačiam darbininkui reikia eiti kryžiaus kelius, kad atgautų savo pinigus?“ – stebėjosi V.Sidauga.

Nereikėjo nė pinigų

„Skorpus“ bendrovę Darbo birža įvardija reta išimtimi. Įmonei, rodos, nė nerūpėjo, perves birža ar ne kompensaciją už įdarbintus jos klientus.

„Mes kompensuodavome darbo užmokestį pagal išdirbtą laiką. Darbdavys, norėdamas gauti pinigus, pasibaigus mėnesiui privalėdavo pristatyti darbo žiniaraščius. Iš pradžių juos gaudavome laiku, paskui pradėjo vėluoti, o nuo sausio visai nutrūko“, – teigė Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė.

Pasak jos, biržos atstovams „Skorpus“ direktorius telefonu vis žadėdavo ateiti, tačiau taip ir nepasirodė. Susitikti su juo akis į akį Darbo biržos specialistams nepavyko – nuvykę į įmonę terado finansininkę.

„Kad iš Darbo biržos įmonė nepasiimtų pinigų – retas atvejis. Dažniau pasitaiko, kad turime tikrinti, ar pasiėmę išmoka darbuotojams“, – pripažino A.Biguzienė.

Kokios įmonės atveria glėbį bedarbiams ir už tai susišluoja Darbo biržos kompensacijas, tikrinama tik paviršutiniškai. Kapstytis giliau teisės aktai nereikalauja.

„Pažiūrime, ar bendrovė nebankrutuojanti ir ar mūsų duomenų bazėje nėra iš jos atleistų tos pačios profesijos, kokios prašo, darbuotojų. Kai tikrinome „Skorpus“, tų dalykų nebuvo, o paskalomis Darbo birža neužsiima ir kalbų nesiklauso – esame valstybinė įstaiga“, – aiškino A.Biguzienė.

Dingo kaip į vandenį

Su darbuotojais neatsiskaičiusių „Skorpus“ vadovų nuo vasario pabaigos beviltiškai ieško ir Darbo inspekcijos Panevėžio skyrius.

Pasak skyriaus vedėjo pavaduotojo Rimanto Trotos, inspektoriams pradėjus tyrimą bendrovės direktorius A.Antanaitis atgulė į ligoninę, o pasveikęs išėjo iš darbo.

Šiuo metu įmonėje darbuotojų nebėra, o nesuradus vadovo, R.Trotos tikinimu, nėra galimybės išnagrinėti atlyginimų negavusių darbuotojų skundų.

A.Antanaitis pripažįsta, kad už laikotarpį, kai dar jis vadovavo „Skorpus“, uždarbio negavęs ne vienas buvęs jo pavaldinys. Skolas darbuotojams buvęs direktorius teisina prasta bendrovės finansine padėtimi.

„Žiemą įmonė beveik nedirbo, neturėjome užsakymų. Gaudavome pinigus iš Darbo biržos, bet buvom valstybei prasiskolinę, „Sodra“ inkasinius reikalavimus buvo pritaikiusi, visus pinigus iš sąskaitos ji pasiimdavo. Aišku, kad nepatogiai dėl to jaučiuosi, dvidešimt metų statybų versle dirbu, pažįstami klausinėja, kas čia vyksta“, – aiškino A.Antanaitis.

Statybų verslu neva užsiimančios „Skorpus“ galai dingę lyg į vandenį. Įmonė išsikrausčiusi iš buvusių patalpų Kranto g., direktoriaus vis dar nėra, o vienintelio akcininko – Kauno mieste registruotos bendrovės „Krovininio transporto sistemos“ – viešai skelbiami telefonai išjungti.

Jei per šešis mėnesius akcininkai nesuras naujo vadovo, įmonės likvidavimą gali inicijuoti pats Registrų centras.