Bankų ir klientų santykiai išlieka nelygiateisiai

Pasirašydami bankų suteikiamų naujų kreditų sutartis žmonės vėl lipa į tą pačią balą, kuri sunkmečiu tapo praraja. Per šį laiką bankų sutartyse neatsirado jokių klientus apsaugančių saugiklių.

Dvigubos skyrybos

Tie žmonės, kurie jau turi pasirašytas kredito sutartis, kol ji baigs galioti, o tai reiškia, kad dažniausiai iki savo gyvenimo pabaigos, turės šokti pagal bankų dūdelę. Tuo nesenai įsitikino banko "Swedbank" klientė, kuri sutiko papasakoti savo istoriją.

Būsto paskolą su būsimu vyru kaip bendraskoliu ji paėmė 2007 m. pradžioje. Buvo pasiskolinta beveik 200 tūkst. litų naujos statybos vieno kambario butui įsigyti. Taip atsitiko, kad po poros metų jauna šeima išsiskyrė. Per skyrybas buvo sutarta, kad būstas ir būsto paskola lieka moteriai, vyras dėl bankui įkeisto turto nekėlė jokių pretenzijų.

Tačiau tuo metu bankas atsisakė pašalinti bendraskolį iš kredito sutarties, nes tada esą neužteko moters pajamų. Bankas įvardijo sumą, kiek turėtų uždirbti klientė, kad būsto paskola būtų perrašyta jos vienos vardu. Buvę sutuoktiniai sutarė, kad palauks geresnių laikų. Moteris viena mokėjo įmokas, susirado geriau mokamą darbą ir po metų vėl kreipėsi į banką. Per tuos metus, siekdama pelnyti banko nuolankumą, klientė jame pradėjo kaupti būsimą pensiją ir aktyviau naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis. Nes taip elgtis rekomendavo banko vadybininkė.

Kai praėjusį mėnesį klientė kreipėsi į banką su viltimi, kad pagaliau galės nutraukti bent kokius ryšius su buvusiu sutuoktiniu, vadybininkė paprašė atlikti turto vertinimą. Paaiškėjus, kad turto vertė mažesnė už paskolos likutį, bankas atsisakė panaikinti paskolos bendraskolį.

Pasidomėjus, kokie galimi kiti sprendimai, buvo pasiūlyta įtraukti kitą laiduotoją ir užstatyti papildomą turtą. Jokio kito nekilnojamojo turto neturinti klientė bankui pasiūlė sumokėti skirtumą (paskolos likučio (190 tūkst. litų) ir turto vertės (170 tūkst. litų) skirtumas buvo 20 tūkst. litų).

Tačiau bankas pareiškė, kad sumokėti reikėtų ne 20 tūkst. litų, o beveik 40 tūkst. litų. Mat pagal 2007 m. pasirašytą kredito sutartį bankas finansuoja 90 proc., todėl ir dabar būtų finansuojama atsižvelgiant į turto vertės sumą. Be to, keistųsi ir visos kitos kreditavimo sąlygos. Tai reiškia, kad galiotų tokia marža ir palūkanų skaičiavimo metodika, pagal kurią bankas skolina šiuo metu.

Supratusi, kad prieš ketverius metus būstui įsigyti paskolinti pinigai būtų perskolinti naujomis (blogesnėmis) sąlygomis ir paskola dar labiau pabrangtų, klientė nusprendė būstą parduoti, o skirtumą sumokėti iš santaupų.

Šioje istorijoje "Swedbank" klientei keisčiausia tai, kad kažkada paskolintus pinigus bankas nori perskolinti dar kartą  naujomis sąlygomis ir iš jos uždirbti dar daugiau pinigų. O tai tik parodo, kiek daug laisvės bankas turi interpretuodamas kredito sutartį.

Atsakingai saugo tik save

Dabar bankai teigia, kad paskolos sąlygos buvo aptartos sutartyje įvertinus visas išanalizuotas aplinkybes ir kliento pageidavimus imant paskolą. Tačiau daugelis prieš kelerius metus būsto paskolas ėmusių žmonių puikiai atsimena, kad derybų su banku dėl palankesnių sąlygų net negalėjo būti.

Išgirdę klausimą, kodėl pasikeitus turto vertei ir norint bankui sumokėti skirtumą, klientų turimas paskolų likutis pervertinamas pagal naujai galiojančias kreditavimo sąlygas, bankai bando teigti, kad taip nėra.

"Paprastai tokios sutartos sąlygos kaip paskolos ir užstato santykis, kainos nustatymo metodologija lieka galioti tokios, kokios nustatytos sutartyje, tačiau paskolos kaina gali keistis. Nežinodami šio konkretaus atvejo negalime pateikti konkrečių pasiūlyto sprendimo priežasčių, tačiau nagrinėjant klausime pateikiamą informaciją, jeigu paskolos gavėjo pajamos yra pakankamos ir bendras kliento rizikos vertinimas yra priimtinas, turėtų būti išlaikytas sutartyje nustatytas paskolos ir užstato santykis 90 proc. ir klientei šiuo atveju reikėtų sumažinti paskolos sumą apie 37 tūkst. litų", – sakė Aida Budreikienė, "Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė.

Skirtumą bankai skaičiuoja kitaip nei moko pradinėse klasėse. Pasirodo, iš paskolos likučio reikia atimti turto vertės ir užstato santykio (šiuo atveju 90 proc.) sandaugą.

Pasak A.Budreikienės, dažniausi atvejai, kai keičiant sutarties sąlygas gali kilti rizika, yra tada, kai prašoma pakeisti ar atimti bendraskolį arba laiduotoją, ilginamas paskolos terminas, didinama suma. Paklausus, o kokią atsakomybę bankas prisiima, kai įkeisto turto vertė tampa mažesnė nei paskola dėl makroekonominių dalykų, A.Budreikienė pabrėžė, kad bankas atsakomybę prisiima tuo metu, kai išduoda paskolą ar keičia jos sąlygas, nustatydamas konkrečiam atvejui tinkamą paskolos ir užstato santykį.

Kitaip tariant, atsakomybę bankas supranta tik kaip savo pinigų išsaugojimą, nes visuomet turi teisę prašyti iš kliento netgi daugiau, nei siekia paskolos likutis ir turto vertė.

Dabar vertėtų priminti bankų nustatomas maržas, į kurias įskaičiuojamas ne tik pelnas, bet ir kliento rizika. Tačiau, kai klientas akis į akį susiduria su šia rizika nuvertėjus turtui, bankas iš paskolos likučio ir nuvertėjusio turto skirtumo neatima sumos, kiek žmogus jau sumokėjo už savo riziką.

Bijok ne policininko, o bankininko

Tai, kad su bankais esą galima susitarti dėl kredito suteikimo sąlygų ir jie nesuinteresuoti išvilioti kuo daugiau pinigų iš savo klientų, paneigia kito dienraščio skaitytojo patirtis. Viešai skelbti pavardės nenorėjęs vyras (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) nesenai domėjosi būsto paskolomis keliuose bankuose. Jis teigė pastebėjęs, kad visi bankai naudojasi jėgos pozicija teigdami, kad "mes esame tarptautiniai skandinavų bankai, mūsų sutartys yra tipinės ir patvirtintos teisininkų, jas keisti nėra galimybių". Pašnekovo teigimu, kiek lengviau yra keisti specialiųjų sąlygų sutarties priedą, o pagrindinę dalį, kurioje ir sudėti visi banko saugikliai, ką nors pakeisti nėra jokių šansų.

Iš anksto žinančiam, kokio dydžio delspinigiai turi būti nustatomi pagal Civilinį kodeksą ir teismų suformuotą praktiką (0,02 proc.), iškart į akis krinta bankų suteikiamų paskolų sutartyse įrašytas 0,08 ir net 0,1 proc. dydis. O tai galima suprasti, kaip siekį pasipelnyti kitos sutarties šalies atžvilgiu.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad imant paskolą bankai primygtinai prašo jiems suteikti leidimą prieiti prie paskolos gavėjo ir jo šeimos narių informacijos "Sodros", gyventojų registro bazėse. Be to, iš norinčio pasiskolinti kliento bankai reikalauja, kad jis pervestų atlyginimą į jų banką, jame kauptų antrosios pakopos pensiją, įsigytų investavimo produktų, naudotųsi mokėjimo kortelėmis. Taip susirenkama visa informacija apie klientus.

"Nereikia būti paranoiku, jog suprastum, kad nebijok policininko, o bijok bankininko, kuris žino apie tave gal daugiau už Valstybės saugumo departamentą", – labai taikliai apibendrino pašnekovas.

Jis teigė, jog žmonės turi nepamiršti, kad po šios krizės bankai pasidarė protingesni ir turi numatę visas priemones krizių atveju. Mat atsakomybę prisiima tik klientai, o ne bankas, ir jeigu bankas seka ir sužino, kad kliento prisiimta atsakomybė per maža – jis bet kada gali pakelti savo maržą.

Atkakliai sieks pokyčių

Neapsikentę tokių bankų veiksmų ir nuo jų nukentėję žmonės jau buriasi į asociacijas, kurių vienas pagrindinių tikslų – perspėti kitus dėl bankų pinklių.

Pasak Bankų klientų asociacijos vadovo Rūtenio Paukštės, nors bankas ir klientas nėra lygiaverčiai subjektai, sutartiniai santykiai tarp jų turėtų būti lygiaverčiai.

"Ir iš bankų pusės turėtų būti teikiama iniciatyva, ir patys žmonės turėtų kelti jiems skaudžius klausimus. Pirmiausia, nepasirašyti sutarčių aklai", – teigė R.Paukštė. Jo įsitikinimu, geriausias reguliavimas yra tas, kuris ateina iš apačios, iš pačių bankų arba jų klientų.

"Pasaulyje yra daug savireguliacijos praktikų, kurios Lietuvoje labai sunkiai skinasi kelią. Kertinė priežastis – interesai. Kol bankų niekas neprispaudžia, tol jie rūpinasi tik savo pelnu. Spausti turėtų ne tik bankų klientai, bet ir mūsų išrinkti tautos atstovai Seime. Deja, Vyriausybė šiuos dvidešimt metų labiau išgirsta bankų, o ne jų klientų balsą. Tačiau bankai turi jautrių vietų ir yra priklausomi nuo viešosios nuomonės", – pabrėžė pašnekovas.

Todėl vienas patarimų, susidūrus su nesąžininga bankų veikla, – kreiptis į vartotojus ginančias institucijas, žiniasklaidą, o jeigu yra galimybė ir į teismus.

Suformuoti teismų praktiką siekia Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacija. Vienas jos steigėjų Aleksandas Saveikis įsitikinęs, jog norint, kad kas nors pradėtų keistis, reikia nubausti bent vieną banką teisme.

"Bankų sukčiavimo faktų labai daug. Šiuo metu prokurorams jau pateikti keli verslininkų, kurių verslus sužlugdė bankai, skundai. Jų nagrinėjimas jau prasidėjęs. Šiandien šalyje veikiantys komerciniai bankai nebaudžiami", – konstatavo pašnekovas.


Šiame straipsnyje: bankaibankų įkainiaiklientai

NAUJAUSI KOMENTARAI

fgna

fgna portretas
kaip ir snoras "padejo" sunkia minute, nutrauke sutarti i iklijavo vietoi 4.9% visus 12%. o paprasius atsiusti el pastu dokumentus kuriuos reikes pasirasyti isanksto. kad galima butu isanalizuot esme...tare tvirta NE.atvykus surinko parasu o paprasyti kopiju...jie vel tare tvirta NE. vnzo ispiso ir paleido

visi

visi portretas
bankai yra didziausi aferistai pasaulyje ,nes pinigai visagaliai,kada nebus is viso pinigu tada ir bus kitaip.deje tai girto drambliuko svajones,nors vieno mokslininko projekta teko matyti internete kaip butu jei nebutu pinigu visai zemeje.Automatiskai nusikalstamumas sumazetu 95%!!

IIIIIII

IIIIIII portretas
Tikrai nesaziningai dirba bankai, pati turiu karcios patrties su Swedbanku, tikrai ziuri kaip zmogu apgauti ir net zmogaus nuosavus pinigus nenori grazinti. Lengviausias pasakymas uzstrigusiu pinigu bankomate nebuvo, pertekliaus nebuvo, vaizdo kameros buvo isjungtos, o Jus tik operacijas su kortele atlikinejote:))))tikrai baisu yra, kad taip elgiasi su eiliniu zmogumi. Taip atgavau pinigelius po daug vaiksciojimu beprasmisku tik pagelbejo tada kada nuejau i ekonomine policija ir del to, kad buvau sioje sistemoje dirbusi. Labai negerai, kad bankai turi tokia valdzia ir is zmogaus tyciojasi kaip tik nori.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    47
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių