- Stasys Kropas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Respublikos Seimas po projektų pateikimo šią savaitę pritarė palūkanų už indėlius ir Vyriausybės vertybinius popierius apmokestinimui.
„Apmokestinti žmonių santaupas šiuo Lietuvoje jautriu ir tarptautinėse rinkose neapibrėžtu laikotarpiu yra ydingas dalykas. Tai paliečia daugelį žmonių, kuriems palūkanos už indėlius Lietuvoje yra pagrindinė taupymo forma. Indėliai yra pagrindinis Lietuvos ūkio kapitalo formavimo šaltinis. Apmokestinimas neigiamai atsilieps ūkio kreditavimui ir Vyriausybės galimybėms skolintis vidaus rinkoje“ - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas dr. Stasys Kropas.
Indėlių palūkanų apmokestinimas reiškia pasitikėjimo šia kaupimo forma žlugdymą – yra didelis pavojus, kad daugelis žmonių pradės atsiiminėti indėlius iš bankų, kurie sudaro 78 % bankų ūkio kreditavimo resursų. Dabartinėje sudėtingoje situacijoje tokio apmokestinimo atsiradimas gali turėti neigiamos įtakos bankų sistemos stabilumui, nes sunku prognozuoti indėlininkų elgsenos pasikeitimus.
Lietuvos gyventojų taupymo norma (sutaupoma disponuojamų pajamų dalis) yra viena žemiausių Europos Sąjungoje. Palūkanų pajamų apmokestinimas gali paskatinti gyventojus mažiau taupyti „juodai dienai“ ir taip padaryti juos itin pažeidžiamus galimam pajamų praradimui (dėl krizės ar kitų objektyvių priežasčių).
Jei apmokestinsime taupymą, tai taupus žmogus per savo gyvenimą sumokės daugiau mokesčių nei tas, kuris tuojau pat išleis viską, nors abiejų pajamos bus visiškai vienodos. Bausime taupų, iš kurio santaupų finansuojamos įmonių investicijos ir skatinsime išlaidaujantį.
Taip pat palūkanų apmokestinimas gali paskatinti eilinius gyventojus ieškoti didesnę grąžą duodančių taupymo priemonių ir taip prisiimti nepasvertą ir nesuprantamą riziką (pavyzdžiui, investuojant į akcijas).
Indėlininkai savo sukauptiems pinigams ieškos alternatyvių vietų ir indėlius pradės laikyti kitų šalių bankuose – dalis lėšų „išeis“ iš Lietuvos. Pajamos iš palūkanų už indėlius ir vertybinius popierius nėra apmokestinamos Estijoje, mažesnis tarifas (10 proc.) taikomas Latvijoje.
Tokių mokestinių priemonių įvedimas silpnins Lietuvos bankų konkurencingumą regione (šiuo metu dėl neramumų euro zonos rinkose esame priklausomi nuo vietinių kreditavimo išteklių).
Fiskaline prasme pajamos iš palūkanų apmokestinimo bus nereikšmingos, o administravimo išlaidos, ypatingai pirmaisiais metais, bus didelės. Pagal tai, kaip šiuo metu yra suformuluotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, pajamos iš palūkanų yra priskiriamos A klasės pajamos.
Gyventojas norėdamas pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata (neapmokestinama 200 Lt indėlių suma), pasibaigus metams turės pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Tai palies daugumą vyresnio amžiaus žmonių, kurie gauna minimalias palūkanas. Jiems atsiras prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kuri yra pakankamai sudėtinga. Mokesčių administratoriui atsiras papildomi administravimo kaštai - deklaracijų tikrinimas, mokesčio grąžinimas ir pan.
Vyriausybė nėra parengusi/pateikusi šio Įstatymo pataisų poveikio vertinimo, trūksta nuoseklaus pagrindimo tokio mokesčio įvedimui ir poreikiui. Todėl siūlome atsakingai įvertinti galimas tokio apmokestinimo dabartiniu laikotarpiu pasekmes, suteikti pakankamai laiko pasirengti jo įgyvendinimui ir, siekiant supaprastinti mokesčio administravimą, palūkanas už indėlius ir vertybinius popierius priskirti B klasės pajamoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą3
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai16
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...