Bankrutavusi amerikietiška svajonė

„Amerika - svajonių šalis". Prieš keletą metų taip Jungtines Amerikos Valstijas apibūdindavo ne vienas lietuvis. Tačiau išpuoselėta amerikietiška svajonė, deja, pavirto į pelenus.

Visi kalba apie paskolas

Iš pirmo žvilgsnio, regis, viskas vyksta lyg pagal filmo scenarijų. Iš didelio namo išsuka prabangi mašina, kurioje dainuoja į atostogas važiuojanti amerikiečių šeima. Jie - linksmi ir laimingi. Tačiau iš tiesų  šiuo metu sprendžia sunkias problemas: kaip išsaugoti savo turtą, grąžinti paskolas bankams, sumokėti už vaikų išsilavinimą bei, galų galiausiai, padengti kreditą, už kurį, tiesiogine prasme, perkama viskas.

Tuo tarpu lietuviai Ameriką laiko geru pavyzdžiu ir bando sekti jos pėdomis. Natūraliai iškyla klausimas, ar lietuviai gali pasimokyti iš klaidų, dėl kurių Amerikos piliečiai šiuo metu negali ramiai miegoti.

Paskolos, paskolos ir vėlgi, paskolos, - viena pagrindinių amerikiečių diskusijų problemų tiek gyvenime, tiek televizijos laidose. Namų ūkio paskola žmogui primena į dangų šaunančią raketą, kuri šiuo metu jau pasiekė dangų.

Nuotraukoje: namus banduoma kuo brangiau parduoti aukcionuose.

„Grandfather Economic Reports" duomenimis, 1957 metais vidutinė namų ūkio paskola žmogui siekė 7,5 tūkst. dolerių, tuo tarpu 2007 metais šis skaičius šoktelėjo iki 46,1 tūkstančių dolerių žmogui.

2007 metais namų ūkio paskolos sudarė 13,8 trilijonus dolerių, iš kurių - 10,5 trilijonai - būstų užstatas bankams. Tai reiškia, jog tūkstančiai žmonių šiuo metu sprendžia klausimą, kaip išsimokėti bankui paskolą ir neprarasti gyvenamo būsto, ar, priešingu atveju, kur gyventi?

Nuotraukoje: šis nebaigtas statyti namas parduodamas aukcione Kalifornijoje.

Paskolų padaugėjo po Rugsėjo 11-osios

Kodėl paskolos buvo tokios palankios? Po tragiškųjų Rugsėjo 11-osios įvykių, JAV prezidentas George‘as Bushas ragino amerikiečius nepasiduoti, ragino kelti ekonomiką, skelbiant karą terorizmui. Tačiau norint kelti ekonomiką, reikia kuo daugiau suvartoti ir išleisti. Todėl amerikiečiams buvo sudarytos idealios sąlygos paskoloms.

Patriotizmas šaliai, kaip savo straipsnyje „Didysis vartotojų nuosmukis 2009" pastebi ir apžvalgininkas Jamesas Quinnas, analizavęs ištikusios JAV krizės priežastis, buvo suvokiamas perkant kuo daugiau televizorių, mašinų, namų, vilų, arba, kitaip tariant, keliant ekonomiką. Prasidėjo masinis pirkimas, bet pirkimas vyko per paskolas.

2005 metais beveik kiekvienas turėjo gerą automobilį bei nuostabų namą, - būtent tai, ką žada svajonė svajonių žemėje. Tuo tarpu 2010 metais daugelis šių žmonių bandys klausti, kur dingo jų prabangus namas, kuris jau nebe jų prabangus namas, bet tiesiog prarastas turtas už neišsimokėjusias paskolas bankams.

Puolė gerinti gyvenimą

Dėl tokios susiklosčiusios situacijos kaltinti galima labai daug ką. Pasak Jameso Quinno, daugelis pamiršo, jog sumažėjusi palūkanų norma sumažina paskolą pasiskolinusiam. Tačiau amerikiečiai skolinosi dar daugiau. Sumažėjusią palūkanų normą daugelis pasąmonėje suvokė priešingai: jeigu palūkanų norma maža, vadinasi, aš galiu nusipirkti dar geresnę mašiną ir dar prabangesnį namą, žinoma, pasiimant dar didesnį kreditą iš banko. Deja. 

Palankios sąlygos pirkti namus išsimokėjimui padidino išaugusią namų pirkimo paklausą, kas paskatino staigų namų kainų kilimą. Toks šuolis darė įtaką baldų gamybos, elektronikos įtaisų, namų apyvokos daiktų ir kitų namams įrengti reikalingų daiktų paklausai. Matydami žmones perkant namus, savo veiklą pradėjo plėsti automobilių gamintojai, restoranai, parduotuvių tinklai. Tikėtasi ir toliau spartaus augimo, tačiau prognozes buvo klaidingos.

Tuo tarpu amerikiečių šeima, kuri jau turėjo kiek seniau įsigijusi namą, atsidūrė ne ką geresnėje situacijoje už tuos, kurie pirko namus, imdami paskolas iš bankų. Namo savininkas, matydamas, kaip staigiai auga namų kainos, leido sau pasiimti iš banko kreditą, užstatydamas savo namą. Turėdamas kreditą, jis galėjo įsigyti dar geresnę mašiną ar dar geresnį televizorių bei likti laimėtojo vietoje, nes namo vertė buvo kur kas didesnė už paskolą. Pasaulis būtų buvęs ir toliau gražus, jeigu ne kainų kritimas. Staiga viskas apvirto aukštyn kojomis: paskola bankui pavirto į milžiniškas sumas, kurios buvo daug didesnės negu nukritusios namų kainos. Taip laimėtojas perima pralaimėtojo rolę, kadangi lieka su nuvertėjusiu namu, iššvaistytu kreditu ir banko paskola, tempiančia bankroto link. Iškyla dilema: amerikiečiams kone parankiau bankui atiduoti nuvertėjusį namą, negu "kovoti su vėjo malūnais", bandant grąžinti tūkstantines skolas.

Amerikiečiai pamiršo taupymą

Kaip esame įpratę Lietuvoje, daugelis taupome "juodai dienai". Lygiai taip pat taupė ir Amerikos piliečiai, sakydami, jog taupo "lietingai dienai". Tačiau taip buvo praeityje. Nuo 1992 metų taupoma suma smarkiai sumažėjo. Niekas dėl "juodų" ar "lietingų" dienų nesirūpino. Situaciją iš dalies pateisintume "Saulėtoje Kalifornijoje", mat čia beveik nelyja.

Šiandien Amerikos piliečio sutaupoma pajamų suma įvardijama kaip pati žemiausia per visą istoriją. Statistika nemaloniai liudija, jog 2007 metais JAV pilietis ne tik nesutaupė, bet taupymas pasiekė minusą. Tačiau proporcingai padidėjo įsiskolinimai bankams.

Belieka tikėtis, kad sugebame ne tik kopijuoti gerą pavyzdį, bet ir pasimokyti iš klaidų. Kartais, kaip sako liaudies išmintis, „geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje": būti tikram, jog gyvenu savo kukliame name ir vairuoju savo automobilį, bet ne gyvenu „ne savo prabangiame name" ir vairuoju jau „nebe savo prabangų limuziną".