Bankrotų Panevėžyje - 100 proc.daugiau

Įmonių bankrotų galinga banga vis dar ritasi per Lietuvą. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais bankrutavusių ir bankrutuojančių  įmonių padaugėjo 92 proc. – bankroto procesai pradėti 1843 bendrovėse. 

Sparčiai daugėjo

Tai viena didžiausių bankrotų bangų per dvidešimt nepriklausomybės metų.  Palyginti su Lietuvos vidurkiu, Panevėžio apskrityje situacija dar prastesnė, čia bankrotų užregistruota šimtu procentų daugiau. 

Bankroto procedūros pradėtos 138 miesto įmonėse, o 2008 metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių buvo tik 60.  Panevėžyje dirbantys bankroto administratoriai pažymi, kad regione sparčiausiai bankrutavo statybos ir paslaugų įmonės, transporto kompanijos ir žemės ūkio bendrovės.

„Nemažai bankrotų paskelbta toms bendrovėms, kurios prisiėmė paskolų,  o palūkanoms kylant nesugebėjo jų grąžinti. Todėl kreditoriai prašo iškelti bankrotų bylas. Griūna miesto pakraščiuose esančios kavinės, joms sunku išgyventi – sunkmečiu sumažėjo klientų, smuko apyvarta. Nemažai paskolų pasiėmė smulkiosios baldų įmonės – jos, gamindamos vien baldus, nebesugeba išsilaikyti. Įmonėms sunku konkuruoti su didžiaisiais gamintojais, todėl jos priversto bankrutuoti“, – pasakojo Panevėžyje dirbantis bankroto administratorius Vidmantas Paludnevičius.
Eksportuojančiosios atsigauna

Pastebima, kad Panevėžyje sumažėjo bankrutuojančių bendrovių, orientuotų į eksportą. Šios įmonės po truputį atsigauna. To negalima pasakyti apie dirbančiąsias vidaus rinkai.

„2008 metų pradžioje bankrutuodavo daug transporto įmonių, bet, kiek teko girdėti, transportas sektorius po truputį atsigauna. Gamybos įmonės, kurios eksportuoja, taip pat laikosi, o tos, kurios orientuojasi į vidaus rinką, vis dar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Statistiškai šių metų bankroto bylų mažėjo, tačiau bankrotų vis dar daugybė“, – teigė V.Paludnevičius.

Bankrotų Panevėžyje neišvengia net tos įmonės, kurioms pagalbą suteikia valstybė. Prieš keletą metų Panevėžio darbo birža pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektą 177 tūkst. litų parėmė langų gamybos bendrovę „Langitas“. Už šiuos pinigus bendrovė buvo įsteigusi devynias naujas darbo vietas, įsigijo reikalingos įrangos. Tačiau praėjus metams, kai gavo paramą, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, o pernai rudenį bendrovei iškelta bankroto byla. Neįvykdžiusi sutarties su Darbo birža, bendrovė jai liko skolinga 129 tūkst. litų.

Iškalbinga statistika

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais dažniausiai bankrotą įmonėms skelbė įmonių administracijos vadovai, jie inicijavo 41,4 procento bankrotų, „Sodros“ prašymu iškelta 15,6 procento bankrotų, o įmonių savininkų pageidavimu – 7,7 procento.

2009 m., palyginti su 2008 m., darbuotojų inicijuotų bankrotų padaugėjo 3,5 karto, įmonių administracijos vadovų – 2,9 karto. Per 2009-uosius daugiausia bankroto procesų buvo pradėta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 639, 382 ir 266 bankroto bylos.

2009 m. Lietuvoje dažniausiai bankrutavo statybos įmonės – 422, arba 22,9 procento visų praėjusiais metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių, bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – 415, arba 22,5 procento visų bankrutavusių įmonių. 2009 m., palyginti su 2008 m., padaugėjo daugelio veiklos rūšių bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Ypač padaugėjo transporto ir saugos, informacijos ir ryšių bei nekilnojamojo turto bendrovių bankrotų.

Įmonių bankrotų galinga banga vis dar ritasi per Lietuvą. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais bankrutavusių ir bankrutuojančių  įmonių padaugėjo 92 proc. – bankroto procesai pradėti 1843 bendrovėse. 

Sparčiai daugėjo

Tai viena didžiausių bankrotų bangų per dvidešimt nepriklausomybės metų.  Palyginti su Lietuvos vidurkiu, Panevėžio apskrityje situacija dar prastesnė, čia bankrotų užregistruota šimtu procentų daugiau. 

Bankroto procedūros pradėtos 138 miesto įmonėse, o 2008 metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių buvo tik 60.  Panevėžyje dirbantys bankroto administratoriai pažymi, kad regione sparčiausiai bankrutavo statybos ir paslaugų įmonės, transporto kompanijos ir žemės ūkio bendrovės.

„Nemažai bankrotų paskelbta toms bendrovėms, kurios prisiėmė paskolų,  o palūkanoms kylant nesugebėjo jų grąžinti. Todėl kreditoriai prašo iškelti bankrotų bylas. Griūna miesto pakraščiuose esančios kavinės, joms sunku išgyventi – sunkmečiu sumažėjo klientų, smuko apyvarta. Nemažai paskolų pasiėmė smulkiosios baldų įmonės – jos, gamindamos vien baldus, nebesugeba išsilaikyti. Įmonėms sunku konkuruoti su didžiaisiais gamintojais, todėl jos priversto bankrutuoti“, – pasakojo Panevėžyje dirbantis bankroto administratorius Vidmantas Paludnevičius.
Eksportuojančiosios atsigauna

Pastebima, kad Panevėžyje sumažėjo bankrutuojančių bendrovių, orientuotų į eksportą. Šios įmonės po truputį atsigauna. To negalima pasakyti apie dirbančiąsias vidaus rinkai.

„2008 metų pradžioje bankrutuodavo daug transporto įmonių, bet, kiek teko girdėti, transportas sektorius po truputį atsigauna. Gamybos įmonės, kurios eksportuoja, taip pat laikosi, o tos, kurios orientuojasi į vidaus rinką, vis dar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Statistiškai šių metų bankroto bylų mažėjo, tačiau bankrotų vis dar daugybė“, – teigė V.Paludnevičius.

Bankrotų Panevėžyje neišvengia net tos įmonės, kurioms pagalbą suteikia valstybė. Prieš keletą metų Panevėžio darbo birža pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektą 177 tūkst. litų parėmė langų gamybos bendrovę „Langitas“. Už šiuos pinigus bendrovė buvo įsteigusi devynias naujas darbo vietas, įsigijo reikalingos įrangos. Tačiau praėjus metams, kai gavo paramą, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, o pernai rudenį bendrovei iškelta bankroto byla. Neįvykdžiusi sutarties su Darbo birža, bendrovė jai liko skolinga 129 tūkst. litų.

Iškalbinga statistika

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais dažniausiai bankrotą įmonėms skelbė įmonių administracijos vadovai, jie inicijavo 41,4 procento bankrotų, „Sodros“ prašymu iškelta 15,6 procento bankrotų, o įmonių savininkų pageidavimu – 7,7 procento.

2009 m., palyginti su 2008 m., darbuotojų inicijuotų bankrotų padaugėjo 3,5 karto, įmonių administracijos vadovų – 2,9 karto. Per 2009-uosius daugiausia bankroto procesų buvo pradėta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 639, 382 ir 266 bankroto bylos.

2009 m. Lietuvoje dažniausiai bankrutavo statybos įmonės – 422, arba 22,9 procento visų praėjusiais metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių, bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – 415, arba 22,5 procento visų bankrutavusių įmonių. 2009 m., palyginti su 2008 m., padaugėjo daugelio veiklos rūšių bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Ypač padaugėjo transporto ir saugos, informacijos ir ryšių bei nekilnojamojo turto bendrovių bankrotų.


Šiame straipsnyje: bankrotas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nuo vasario – galimybė įdiegti nuotolinę elektros apskaitą
    Nuo vasario – galimybė įdiegti nuotolinę elektros apskaitą

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) nuo vasario gyventojams siūlys galimybę įsirengti per nuotolį nuskaitomus skaitiklius. Tiesa, kelis šimtus eurų kainuosiančius skaitiklius gyventojai galės keisti, jei to norės patys. Tuo metu naujų namų s...

    1
  • Tarp žuvų – ir šiukšlės
    Tarp žuvų – ir šiukšlės

    Kasmet Baltijos jūroje atliekami įvairiausi žuvų ir aplinkos tyrimai. ...

  • Netikėta: šiltnamiai ant kvarco išteklių Anykščių rajone nebus griaunami
    Netikėta: šiltnamiai ant kvarco išteklių Anykščių rajone nebus griaunami

    Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Anykščių rajone šiltnamius ant kvarcinio smėlio išteklių statančio ūkininko taikos sutartis sukelia nuostabą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui. Anot Kęstučio...

  • S. Skvernelis nėra tikras, kad pasirašys susitarimą dėl „Rail Balticos“
    S. Skvernelis nėra tikras, kad pasirašys susitarimą dėl „Rail Balticos“

    Baltijos šalių ministrams pirmininkams sausio pabaigoje planuojant pasirašys susitarimą dėl europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis nėra tikras, ar pasirašys dokument...

    1
  • 2016-aisiais traukiniais važiavo daugiau keleivių
    2016-aisiais traukiniais važiavo daugiau keleivių

    Praėjusiais metais traukiniais Lietuvoje važiavo apie 150 tūkst. daugiau keleivių nei 2015-aisiais. Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. vietiniais maršrutais vežė apie 3,6 mln. keleivių – 4,4 proc. daugiau nei 2015 ...

  • Lengvatų turintys žmonės už bankų paslaugas mokės daugiau?
    Lengvatų turintys žmonės už bankų paslaugas mokės daugiau?

    Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė po visų komercinių bankų kainodaros pakeitimų įžvelgia riziką, kad žmonės, turintys lengvatų, už bankų paslaugas mokės daugiau nei anksčiau, rašo portalas delfi.lt. ...

    1
  • Startuoja priemonė „Inovaciniai čekiai“: skelbiamas pirmasis kvietimas
    Startuoja priemonė „Inovaciniai čekiai“: skelbiamas pirmasis kvietimas

    Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Inovaciniai čekiai“, kurios biudžetas 2017 metams ...

  • Kalėdinė prekyba internetu augo 30 proc.
    Kalėdinė prekyba internetu augo 30 proc.

    Kalėdinių dovanų internetu 2016 m. gruodį lietuviai nupirko trečdaliu daugiau nei 2015 m., rodo internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ kalėdinio laikotarpio pardavimų rezultatai. Po Kalėdų eglute lietuviai dėjo ne tik daugiau internetu pirk...

  • Ką turėtume žinoti apie darbą per šalčius?
    Ką turėtume žinoti apie darbą per šalčius?

    Laikas nuo laiko vis atklystantis stipresnis šaltis žiemos metu verčia prisiminti taisykles, kurios taikomos organizuoti darbui šalčių metu. Specialistai atkreipia dėmesį, kad teisės aktai aiškiai įvardiją konkrečią ribinę temp...

  • Trys žingsniai ir turite atostogas norimu metu
    Trys žingsniai ir turite atostogas norimu metu

    Pageidaujamu laiku atostogas pasiima kas trečias Lietuvos dirbantysis, o kas ketvirtas teigia, kad negali pailsėti tada, kai to nori, rodo draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta apklausa. Ekspertai darbuotojams rekomenduoja pradėti taikyti universalią t...

Daugiau straipsnių