Bankai: pas mus ne likvidumo, o pasitikėjimo krizė

Šiandien Seime apsilankę Lietuvos bankininkai teigė, kad bankų sektoriuje įsitaisė ne likvidumo, bet pasitikėjimo krizė - indėlius atsiima ne tik paprasti gyventojai, bet ir valstybė, o ir patys bankai pakankamai nepasitiki vieni kitais bei neskolina pinigų. Anot finansų analitikų, Lietuva šioje „pasitikėjimo krizėje" nėra išimtis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete apsilankiusių Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriaus Kazimiero Ramono ir Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo teigimu, bankuose įsivyrauja pasitikėjimo krizė, praneša lrt.lt.

„Paskutinius du mėnesius ir valstybė, ir verslininkai, ir indėlininkai iš bankų atsiėmė apie 3 mlrd. litų. Ne tik indėlininkai praranda tuos 9 ar 10 proc. palūkanų, bet ir bankams sumažėja skolinimosi rezervai", - aiškino S.Kropas. Jo teigimu, pagrindo atsiimti indėlius nėra, nes esant tokiai infliacijai „pinigai kojinėse tikrai nuvertės". 

Anot S. Kropo ir K.Ramono, bankai ir verslo sektorius vieni kitais nepasitiki dėl ekonominės krizės ir didžiulės verslo rizikos.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, komentuodamas valstybės indėlių atsiėmimą, teigė, kad valstybės sąskaitos bankuose buvo ištuštintos dėl „elementarios" priežasties - spalio mėnesį nepavyko į biudžetą surinkti planuotos sumos, todėl iš tų sąskaitų buvo apmokėtos įvairios skolos, pavyzdžiui, vėlavę atlyginimai valstybės tarnautojams.

Finansų analitikas Valdemaras Katkus „pasitikėjimo krizę" aiškina tuo, kad pasaulyje sumažėjo pinigų, todėl net bankai negali laisvai skolintis.

„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra sumažintos palūkanos, valdžia investuoja į bankus, tačiau bankai vis tiek neskolina pinigų. Dėl to labai pyksta premjeras Gordonas Brownas - esą, jei bankai neskolina, tai kam jie reikalingi. Lietuvoje situacija yra švelnesnė", - teigė V.Katkus. 


Šiame straipsnyje: bankaipasitikėjimo krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių