Baltijos valstybės perspėja dėl euro zonos atskirties nuo kitų šalių

Baltijos ir Šiaurės šalys perspėjo, kad sprendimų paieška skolų krizei įveikti neturėtų padidinti atskirties tarp euro zonos šalių ir bendros valiutos neturinčių valstybių, po premjerų susitikimo pirmadienį sakė Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

„Buvo pabrėžta, kad neturėtų atsirasti tokių barjerų, kurie atskirtų šalis, priklausančias euro zonos klubui ir tas šalis, kurios dar nėra prisijungusios. Matomas pavojus, kad tas barjeras gali pats savaime didėti ir gilėti, o tai būtų problemos visai Europos Sąjungai“, - BNS telefonu iš Danijos sakė A.Kubilius.

„Neturėtų būti šios krizės pasekmė, kad ES prarastų gebėjimą spręsti savo problemas visų 27 valstybių lygyje“, - pridūrė premjeras.

Šiuos klausimus A.Kubilius pirmadienį Kopenhagoje aptarė su Baltijos ir Šiaurės šalių premjerais. Šioje vadinamojoje NB8 grupėje eurą turi tik Suomija ir Estija, Lietuva ir Latvija siekia valiutą įsivesti 2014-aisiais, Švedija ir Danija naudoja nacionalines kronas, o Norvegija su Islandija nėra ES narės.

Pastaruoju metu sprendžiant, kaip įveikti skolų krizę Graikijoje ir kitose pietinėse ES valstybėse, svarbiausius sprendimus koordinuoja 17 eurą turinčių šalių atstovai. Euro neturinčios valstybės, tarp kurių yra ir Didžioji Britanija, išsakė susirūpinimą, kad visai ES svarbūs sprendimai nebūtų priimami joms nedalyvaujant.

Pasak A.Kubiliaus, „pasidalinimas tarp euro zonos ir ne euro zonos valstybių gali turėti negatyvių ilgalaikių pasekmių“.

Kita vertus, Lietuvos premjeras sakė, jog susitikime Kopenhagoje teigiamų vertinimų sulaukė euro zonos lyderių praeitą savaitę priimti sprendimai dėl papildomos paramos Graikijai ir bankų įsipareigojimų, taip pat stabilizavimo fondo padidinimo.

„Padaryti sprendimai vertinami pozityviai - jie rodo, kad ES ir euro zonos valstybės pasiryžusios ryžtingiau spręsti problemas. Bet visi kalbėjo ir apie tai, kad nereikėtų nusiraminti po šių sprendimų ir ypatingą dėmesį reikia skirti spręsti atskirų valstybių problemas“, - sakė A.Kubilius.

Pasak ministro pirmininko, šiuo atveju Šiaurės ir Baltijos šalys gali būti geras pavyzdys Europos pietinėms valstybėms.

„Šiaurės Baltijos regionas yra pavyzdys, kaip problemos yra sprendžiamos realiai, o ne imituojant problemų sprendimą“, - sakė premjeras.

Kopenhagoje A.Kubilius taip pat sakė pristatęs darbotvarkę, kai Lietuva kitąmet perims Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo koordinavimą iš Suomijos. Regiono viršūnių susitikimas Vilniuje planuojamas kitų metų balandžio 23 dieną.