Baltijos valstybės iš atominės elektrinės projekto nesitraukia

Visos trys Baltijos valstybės pareiškė pasiryžimą dalyvauti naujos atominės elektrinės statyboje, pakartojo prieštaraujančios dujotiekio „Nors Stream“ statybai, tačiau gerbiančios Skandinavijos šalių sprendimą leisti jį tiesti jūros dugnu ir pasveikino Estiją, kuri pirmoji iš trijų šalių priartėjo prie euro įsivedimo.

Visi pareiškė liekantys

Penktadienį Vilniuje surengtame Baltijos valstybių premjerų tradiciniame susitikime ypač daug dėmesio buvo skirta energetinėms problemoms ir ekonominei situacijai.

Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius savo kolegoms iš Latvijos ir Estijos Valdžiui Dombrovskiui bei Andrusui Ansipui pristatė tarptautinių ekspertų parengtą studiją dėl naujos atominės elektrinės Visagine statybos galimybių bei atsiperkamumo. „Turėjome labai gerą atominės elektrinės statybos pristatymą. Galutiniame susitikimo komunikate visi trys premjerai pakartoja savo šalių pasiryžimą dalyvauti šiame projekte“, - po susitikimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

Būta gandų, kad Latvija dėl sunkios ekonominės situacijos ir neva dėl energetikų pasipriešinimo nutrauks dalyvavimą Visagino atominės elektrinės statybos projekte. Tačiau V.Dombrovskis tai paneigė: „Ne, mes toliau jame ketiname dalyvauti Energetinių kompanijų lygmeniu dabar derinamos įvairios su projektu susijusios techninės detalės“.

Estijos vyriausybės vadovas A.Ansipas irgi patvirtino, kad jo šalis suinteresuota dalyvauti naujos branduolinės jėgainės statybose Lietuvoje. „Mes norime divesifikuoti savo energetinį ūkį“, - pabrėžė jis.

Tikimasi, kad jau kitąmet bus konkretizuotas trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos puoselėjamas naujos atominės elektrinės projektas, atsiradus strateginiam investuotojui iš Vakarų, kuris ir turėtų statyti jėgainę.

Gerbs skandinavų sprendimą

Paklausti apie Rusijos ir Vokietijos planus Baltijos jūros dugnu tiesti „Nord Stream“ dujotiekį, visi trys premjerai pakartojo esantys skeptiškai dėl jo nusiteikę. „Mes kritiški, skeptiški ir negatyvūs dėl to projekto“, - sakė A.Kubilius „Būsiu atviras - man jis nepatinka“, - teigė A.Ansipas. „Tas projektas neatitinka Europos Sąjungos bendrosios energetinės politikos principų“, - pridūrė V.Dombrovskis.

Tačiau vyriausybių vadovai tvirtina neturintys teisės vetuoti „Nord Stream“ tiesimo, ypač po to, kai Skandinavijos valstybės išdavė leidimus tai daryti. „Mes neturime galimybių stabdyti šio projekto, turime tik konsultacines teises šiuo klausimu“, - pastebėjo Latvijos premjeras.

A.Ansipas pareiškė, kad turi būti gerbiamas Skandinavijos valstybių sprendimas. „Turime pasitikėti savo partneriais Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje, išdavusiais leidimus tiesti dujotiekį. Bet mes tikimės, kad jį statant bus atsižvelgta ir į mūsų nuogąstavimus dėl trapios Baltijos jūros ekologijos“, - sakė Estijos ministras pirmininkas.

A.Kubilius tvirtino, kad kitąmet visos trys Baltijos valstybės turėtų susitarti, kaip užtikrinti alternatyvų dujų tiekimą. Tai gali būti suskystintų dujų terminalo, taip pat požeminių dujų saugyklų statybų projektai.

Estai ruošiasi įsivesti eurą

Susitikime kalbėta apie dabartinės krizės iššūkius Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms. Latvių premjeras pasigyrė, kad jo šalyje artėjama prie politinio sutarimo dėl 2010 metų biudžeto, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas. Tikimasi, kad biudžetas padės kitąmet Latvijai išsiropšti iš gilios ekonominės krizės.

Lietuvos vyriausybės vadovas pasveikino Estiją, kuri pagrįstai gali tikėtis netrukus įsivesti eurą. „Būtume labai laimingi, jeigu mūsų draugai estai galėtų 2011 arba 2012 metais įstoti į euro zoną“, - teigė jis.

A.Ansipas patvirtino, kad, jo skaičiavimais, jau kitų metų kovą ar balandį Estija turėtų atitikti visus euro zonos valstybėms keliamus reikalavimus. Tai leistų priimti sprendimą dėl Estijos įstojimo į euro zoną nuo 2011 metų sausio 1 dienos.