Baltijos šalių namų ūkių pajamos 2011-aisiais didės labai lėtai

Ekonomikos atsigavimą namų ūkiai Baltijos šalyse praėjusiais metais pajuto dėl ėmusio mažėti nedarbo lygio, kai kuriuose sektoriuose šiek tiek didėjusio darbo užmokesčio. Teigiamos ekonomikos tendencijos išliks ir ateityje, tačiau realioms Baltijos šalių gyventojų pajamoms augti šiemet kliudys maisto ir energijos išteklių kainos, kurios stiebiasi į viršų, teigiama antrus metus SEB grupės ekspertų rengiamoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“.

Pasak Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje namų ūkių situaciją analizuojančių SEB grupės ekspertų, didėjant išlaidų, skirtų maistui, būstui išlaikyti ir transporto paslaugoms, daliai namų ūkių išlaidų krepšelyje, prastėja namų ūkių buitis. Apžvalgoje pastebima, kad trijose Baltijos šalyse dėl sumenkusių palūkanų terminuotųjų indėlių patrauklumas mažėja, o gyventojai ieško pelningesnių, tačiau rizikingesnių galimybių investuoti turimas lėšas arba jas laiko neterminuotųjų indėlių sąskaitose. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje naujų paskolų namų ūkiai ima vis dar mažiau negu grąžina anksčiau paimtų, infomuojama pranešime.

Pagrindinės išvados apie Lietuvą

Vartotojų nuomonių apklausa rodo, kad 2008 metais smarkiai sumažėjęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis vėl pamažu gerėja nuo 2010 metų pradžios. Mažėjantis pesimizmas atsispindi ir namų ūkių finansinėje elgsenoje. Populiarėja ilgalaikio taupymo priemonės, kadangi gyventojai geriau vertina savo finansinę situaciją ateityje ir tikisi stabilių pajamų.

Nors akivaizdžių pagerėjimo požymių gyventojai dar nejaučia, pastebima, kad 2009 metais prasidėjusi namų ūkių vartojimo mažėjimo tendencija taip pat baigėsi – žmonės sugrįžta į normalų gyvenimą.

Grynoji finansinio turto vertė ir toliau auga didėjant finansiniam turtui ir mažėjant įsipareigojimams. Vėl aktyviau imamos būsto paskolos, o šių paskolų kokybė yra labai gera – beveik visi (95–99 proc.) SEB banko klientai, naujas paskolas ėmę per paskutinius dvejus metus, nevėluoja įmokų mokėti nė vienos dienos.

Darbo rinka

Didėjant eksporto apimtims ir atsigaunant ekonomikai, nedarbo augimas sulėtėjo visose trijose Baltijos šalyse, o vėliau net pradėjo mažėti. Labiausiai nedarbas sumažėjo Estijoje – čia, palyginti su 2010-ųjų pirmu ketvirčiu, kuomet buvo fiksuojamas didžiausias nedarbo lygis šalyje, metų pabaigoje bedarbių sumažėjo 6 procentais. Bedarbių mažėjo ir Latvijoje bei Lietuvoje.

Tuo pat metu šalyse pamažu didėjo ir dirbančiųjų skaičius. Darbo vietų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2010 m. pabaigoje, lyginant su metų pradžia, padaugėjo maždaug 40 tūkstančių. Palyginti su mažiausiu buvusiu darbo vietų skaičiumi 2010-ųjų I ketv., darbo rinka praėjusių metų pabaigoje Estijoje padidėjo 7,1 proc., Latvijoje – 3,8 proc., Lietuvoje – 2,9 procento. Blogoji ekonomikos nuosmukio pasekmė ta, kad didėja ilgalaikių bedarbių skaičius.

Prognozuojama, kad Estijoje vidutinis nedarbo lygis šiemet gali sumažėti iki 12 procentų. Latvijoje ir Lietuvoje nedarbas mažės lėčiau: Lietuvoje nedarbo lygis sieks 15 proc., Latvijoje – 16 procentų.

Darbo užmokestis

Didėjant dirbančiųjų skaičiui, namų ūkių finansinė padėtis gerėja. Situacijos gerėjimą atspindi ir šalių darbo užmokesčio statistikos duomenys. 2010 m. darbo užmokestis labiausiai augo Estijoje – palyginus su 2009 m. paskutiniu ketvirčiu vidutinis atlyginimas čia padidėjo 3,9 procento. Latvijoje ir Lietuvoje darbo užmokestis per metus atitinkamai padidėjo 3,4 proc. ir 0,2 procento. Paskutinį 2010-ųjų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) Estijoje siekė 814 eurų, Latvijoje – 647 eurus, o Lietuvoje – 614 eurų. Šiais metais darbo užmokestis ir toliau turėtų augti. Labiausiai tai bus pastebima eksportuojančios pramonės šakose.

Vartojimas

Vartojimo mastas didėja mažėjant nedarbui ir gerėjant vartotojų lūkesčiams. Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkiai jau optimistiškiau vertina bendrą ekonominę situaciją ir savo šeimos finansinę padėtį negu prieš metus. Išlaidų dalis maistui, būstui išlaikyti ir transportui bendrame namų ūkio išlaidų krepšelyje didėjo visos Baltijos šalyse ir dabar sudaro daugiau negu pusę visų vartojimo išlaidų. Nepaisant vartojimo atsigavimą stabdančių veiksnių, tikimasi, kad namų ūkių vartojimas 2011-aisiais augs maždaug 3 procentais.

Finansinis turtas

Visose trijose Baltijos šalyse didėjant finansiniam turtui ir mažėjant įsipareigojimams grynoji namų ūkių finansinio turto vertė didėjo. Sparčiausiai finansinis turtas 2010 m. augo Estijoje (14 proc.), Latvijoje ir Lietuvoje fiksuotas panašus augimas – po 7 procentus. 2010-ųjų pabaigoje Latvijos ir Estijos namų ūkių grynoji finansinio turto vertė vis dar buvo neigiama – atitinkamai -2 mlrd. ir -1,5 mlrd. eurų, tačiau neigiama reikšmė nuosekliai mažėjo. Lietuvos namų ūkių finansinio turto grynoji vertė visada buvo teigiama (2,8 mlrd.) ir toliau didėjo.

Indėliai

Namų ūkių indėlių sąskaitose laikomų lėšų 2010 metais padidėjo visose trijose Baltijos šalyse. Sparčiausias augimas pastebėtas paskutinį 2010-ųjų ketvirtį. Tačiau daugėjo lėšų ne terminuotųjų indėlių, kadangi palūkanos už lėšas, laikomas šiose sąskaitose sumažėjo, o einamosiose sąskaitose.