- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank" atlikta apklausa rodo, kad lietuviai, latviai ir estai šiuo metu dar yra menkai pasirūpinę savo artimųjų gerove nelaimės atveju. Baltijos šalyse apie pusė gyventojų šeimų yra neapsidraudusios.
Absoliučia reikšme šis draudimo apsaugos trūkumas, angliškai vadinamas „Insurance gap", siekia apie 25,6 mlrd. eurų, t.y. papildomai tokia suma gyventojai turėtų apsidrausti savo gyvybę.
„Kad suaugusio šeimos nario netekties atveju šeimos neužgriūtų finansiniai sunkumai ir būtų užtikrinamos minimalios (bent vienų metų dydžio) pajamos, kiekvienas iš šeimos maitintojų turėtų užtikrinti šį saugumą - turėti pakankamai santaupų, būti apdraudęs savo gyvybę. Būtina apsaugos suma apskaičiuojama sudedant turimus įsipareigojimus, 12 mėnesių darbo užmokestį ir iš gautos sumos atimant turimas santaupas ir turimą gyvybės draudimo sumą", - sako „Hansa gyvybės draudimo" direktorius Mindaugas Jusius.
Pasak jo, reikalingos apsaugos dydis priklauso nuo pajamų augimo - kuo didesnės pajamos, tuo didesne suma šeimos maitintojai turėtų drausti savo gyvybę. Taip pat paskolų augimas - kuo daugiau šeima turi finansinių įsipareigojimų, tuo didesnė rizika šeimai jos maitintojo nelaimės atveju likti su didžiule paskolų našta.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nepasirūpina savo artimųjų saugumu, yra visiškai ne racionalios: informacijos ir laiko trūkumas, pasitikėjimo gyvybės draudimo kompanijomis trūkumas (ši priežastis yra „praeities palikimas").
Nežiūrint to, didžioji gyventojų dauguma mano, kad gyvybės draudimas suteikia saugumo jausmą, kiekvienas imantis paskolą privalo būti apsidraudęs savo gyvybę, o taip pat šeimos maitintojai privalo turėti gyvybės draudimą. Tuo pačiu respondentai pripažįsta, kad visuomenė yra nepakankamai įvertinusi gyvybės draudimo svarbą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...