- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank" atlikta apklausa rodo, kad lietuviai, latviai ir estai šiuo metu dar yra menkai pasirūpinę savo artimųjų gerove nelaimės atveju. Baltijos šalyse apie pusė gyventojų šeimų yra neapsidraudusios.
Absoliučia reikšme šis draudimo apsaugos trūkumas, angliškai vadinamas „Insurance gap", siekia apie 25,6 mlrd. eurų, t.y. papildomai tokia suma gyventojai turėtų apsidrausti savo gyvybę.
„Kad suaugusio šeimos nario netekties atveju šeimos neužgriūtų finansiniai sunkumai ir būtų užtikrinamos minimalios (bent vienų metų dydžio) pajamos, kiekvienas iš šeimos maitintojų turėtų užtikrinti šį saugumą - turėti pakankamai santaupų, būti apdraudęs savo gyvybę. Būtina apsaugos suma apskaičiuojama sudedant turimus įsipareigojimus, 12 mėnesių darbo užmokestį ir iš gautos sumos atimant turimas santaupas ir turimą gyvybės draudimo sumą", - sako „Hansa gyvybės draudimo" direktorius Mindaugas Jusius.
Pasak jo, reikalingos apsaugos dydis priklauso nuo pajamų augimo - kuo didesnės pajamos, tuo didesne suma šeimos maitintojai turėtų drausti savo gyvybę. Taip pat paskolų augimas - kuo daugiau šeima turi finansinių įsipareigojimų, tuo didesnė rizika šeimai jos maitintojo nelaimės atveju likti su didžiule paskolų našta.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nepasirūpina savo artimųjų saugumu, yra visiškai ne racionalios: informacijos ir laiko trūkumas, pasitikėjimo gyvybės draudimo kompanijomis trūkumas (ši priežastis yra „praeities palikimas").
Nežiūrint to, didžioji gyventojų dauguma mano, kad gyvybės draudimas suteikia saugumo jausmą, kiekvienas imantis paskolą privalo būti apsidraudęs savo gyvybę, o taip pat šeimos maitintojai privalo turėti gyvybės draudimą. Tuo pačiu respondentai pripažįsta, kad visuomenė yra nepakankamai įvertinusi gyvybės draudimo svarbą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti9
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...