Baltijos šalių gyventojai draudžiasi nenoriai

„Swedbank" atlikta apklausa rodo, kad lietuviai, latviai ir estai šiuo metu dar yra menkai pasirūpinę savo artimųjų gerove nelaimės atveju. Baltijos šalyse apie pusė gyventojų šeimų yra neapsidraudusios.

Absoliučia reikšme šis draudimo apsaugos trūkumas, angliškai vadinamas „Insurance gap", siekia apie 25,6 mlrd. eurų, t.y. papildomai tokia suma gyventojai turėtų apsidrausti savo gyvybę.

„Kad suaugusio šeimos nario netekties atveju šeimos neužgriūtų finansiniai sunkumai ir būtų užtikrinamos minimalios (bent vienų metų dydžio) pajamos, kiekvienas iš šeimos maitintojų turėtų užtikrinti šį saugumą - turėti pakankamai santaupų, būti apdraudęs savo gyvybę. Būtina apsaugos suma apskaičiuojama sudedant turimus įsipareigojimus, 12 mėnesių darbo užmokestį ir iš gautos sumos atimant turimas santaupas ir turimą gyvybės draudimo sumą", - sako „Hansa gyvybės draudimo" direktorius Mindaugas Jusius.

Pasak jo, reikalingos apsaugos dydis priklauso nuo pajamų augimo - kuo didesnės pajamos, tuo didesne suma šeimos maitintojai turėtų drausti savo gyvybę. Taip pat paskolų augimas - kuo daugiau šeima turi finansinių įsipareigojimų, tuo didesnė rizika šeimai jos maitintojo nelaimės atveju likti su didžiule paskolų našta.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nepasirūpina savo artimųjų saugumu, yra visiškai ne racionalios: informacijos ir laiko trūkumas, pasitikėjimo gyvybės draudimo kompanijomis trūkumas (ši priežastis yra „praeities palikimas").

Nežiūrint to, didžioji gyventojų dauguma mano, kad gyvybės draudimas suteikia saugumo jausmą, kiekvienas imantis paskolą privalo būti apsidraudęs savo gyvybę, o taip pat šeimos maitintojai privalo turėti gyvybės draudimą. Tuo pačiu respondentai pripažįsta, kad visuomenė yra nepakankamai įvertinusi gyvybės draudimo svarbą.


Šiame straipsnyje: SwedbankDraudimasapklausa

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių