Baltijos šalių ekonomikos leidžiasi skirtingu greičiu

Skirtingi ekonomikos ciklo etapai, kuriuose Baltijos valstybes užklupo pasaulinė krizė bei energijos išteklių ir maisto produktų brangimas, lėmė tai, kad šiandien trys valstybės susiduria su skirtingais iššūkiais. Tuo metu, kai Latvija ir Estija ką tik pajuto „kietąjį nusileidimą", Lietuva vis dar gali išvengti staigaus ekonomikos nuosmukio. Šios ir kitos prognozės skelbiamos šiandien pasirodžiusioje „Hansabank" grupės analitikų parengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje.

„Hansabanko" specialistai kol kas paliko tas pačias Lietuvos BVP augimo prognozes ir mano, kad šalies ekonomika 2008 metais augs 6 proc., o 2009 m. - 5,5 proc., tai yra 2-4 kartus greičiau nei tuo pat metu vystysis Latvijos ir Estijos ekonomikos. Spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, lėmė tai, kad Lietuvos ekonomikos ciklas nebuvo pasiekęs viršūnės, kai kapitalo rinkų krizė smogė pinigų pasiūlai bei sąlygojo globalios ekonomikos, kurios neatsiejama dalis yra ir Lietuva, lėtėjimą.

„Hansabanko" analitikai pastebi, kad šalies ekonomiką veikia vis daugiau negatyvių tendencijų ir dėl to prognozes gali tekti dar kartą peržiūrėti netolimoje ateityje.

Pastarojo meto valdžios sprendimai indeksuoti minimalias algas bei plėsti PVM lengvatų sąrašą greičiausiai atsisuks tiek prieš pačią valstybę, tiek prieš jos piliečius. Pirmu atveju šis sprendimas nepasieks savo tikslo, kadangi bus įsukta atlyginimų ir infliacijos spiralė, dėl to minimalios algos kilimas nespės kompensuoti infliacijos, be to, valdžia susidurs su rimtomis problemomis dėl vis labiau augančių biudžeto išlaidų. Antru atveju toliau bus griaunama vidaus konkurencija, kuri yra būtina prielaida kovojant su infliacija.

Banko analitikai pastebi, kad infliacija antroje šių metų pusėje augs dar sparčiau nei per pirmuosius šešis metų mėnesius - tai stipriau lems brangstantys energijos resursai. „Šildymo kainos didės nuo 6 iki 60 proc. arba vidutiniškai 40 proc. visoje Lietuvoje, o tai 1,5 procentinio punkto didins šalies infliaciją. Brangstanti energija vartojimo kainų augimą didins ir ateityje - manome, kad jau 2009 metais gali padidėti elektros kainos, prabilta, kad ir gamtinės dujos gali pabrangti nuo 450 iki 550 JAV dolerių už 1000 kubinį metrą", - rašoma banko pranešime.

Prognozuodami tolesnes Lietuvos ekonomikos perspektyvas, „Hansabanko" analitikai akcentuoja Ignalinos atominės elektrinės tolesnio darbo arba jos uždarymo pasekmes. Banko specialistai yra paskaičiavę, kad uždarius Ignalinos AE ir dėl to dvigubai pabrangus elektrai, vidutinę šalies infliaciją 2010 metais tai padidintų 3-3,5 procentų. Atominės elektrinės uždarymas turės poveikį ir kitiems šalies ekonominiams rodikliams.

Vertindami kitų Baltijos valstybių ekonomikos situaciją „Hansabanko" analitikai pastebi, kad ir Latvija, ir Estija jau susiduria su stagnacija, o ateityje numatoma ir ekonomikos recesijos grėsmė.

Latvijai banko specialistai numato gilesnį ekonomikos lėtėjimą ir lėtesnį jos atsigavimą nei buvo manyta iki šiol.