Baltijos šalių bankai dar grims

Nors pasaulio finansų sistema stabilizuojasi, Lietuvos bankų dar laukia išbandymai. Reitingų agentūra „Moody's“ jiems žada sunkią ateitį ir perspektyvas piešia niūriomis spalvomis.

Metai be prošvaisčių
Šios savaitės pabaigoje netrūko žinių apie ES bankų sektorių. Europos Komisija pristatė penkis mėnesius vykdyto didžiausių ES bankų streso testo rezultatus. Jie parodė, kad bankai pasiruošę atlaikyti didesnį ekonomikos nuosmukį, nors to veikiausiai neprireiks.

Tačiau tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ pareiškė, kad rizika Baltijos šalių finansų sistemoje išlieka, o visų šiose šalyse veikiančių bankų kredito perspektyvos artimiausius 12-18 mėnesių bus neigiamos. Kaip rašoma agentūros ataskaitoje, didelis ekonomikos nuosmukis šiose šalyse lems tolesnį blogųjų paskolų skaičiaus augimą, dėl kurio prastės bankų finansiniai ir kapitalo rodikliai.

Agentūros analitikams didelį rūpestį kelia tai, kad nemaža dalis bankų paskolų susijusi su nuo krizės smarkiai nukentėjusiomis nekilnojamojo turto bendrovėmis ir smulkiosiomis bei vidutinėmis įmonėmis. Šiuos verslo sektorius krizė palietė labiausiai. Be to, ateinančiais metais turėtų daugėti bankų klientų, nesugebančių grąžinti būsto ir vartojamųjų paskolų.

Daugiausia sunkumų ekspertai įžvelgia Latvijoje, kuri labiausiai iš trijų šalių yra paveikta krizės, be to, joje dar išlieka valiutos devalvacijos rizika. Lietuvos finansinio sektoriaus padėtis geresnė, tačiau ji gali pasikeisti dėl toliau blogėjančių ekonomikos sąlygų.

Geriausiai „Moody's“ analitikų akimis atrodo Estijos bankai, kurie susiduria su problemomis dėl blogųjų paskolų, tačiau turi pakankamą kapitalo atsargą ir yra pasirengę atlaikyti didesnius nuostolius.

Lietuvos bankai apsaugoti
Tikrumo dėl Lietuvos finansų sistemos turėtų teikti Skandinavijos bankų pažadai nesitraukti iš šalies ir prisiimti būsimus nuostolius. Šiuos ketinimus patvirtina ir bankų žingsniai siekiant sustiprinti kapitalo bazę: „Swedbank" sprendimą didinti kapitalą priėmė rugpjūtį, SEB bankas dėl to ketina tartis spalio pabaigoje vyksiančiame akcininkų susirinkime.

Mažesnius šalies bankus blogiausiu atveju turėtų apsiimti gelbėti šalies valdžia. Kaip jau rašėme, nuo rugpjūčio pradžios Lietuvoje galioja Finansinio tvarumo įstatymas, numatantis galimybę Vyriausybei įsikišti į finansų sistemą, kad palaikytų jos stabilumą. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad Lietuvoje veikiantiems bankams gelbėti būtų skirta iki 3 mlrd. litų. Įstatyme konkreti suma nenumatyta.

Kaip paaiškino Finansų ministerijos atstovė Jovita Girlevičiūtė, atsiradus būtinybei dėl lėšų kiekvienu atveju būtų sprendžiama atskirai. Bankams gelbėti gali būti naudojami Rezervinio fondo, kuriame dabar sukaupta apie 1,5 mlrd. litų, pinigai, taip pat biudžeto ar valstybės pasiskolintos lėšos. Atstovė nurodo, kad palikti likimo valiai į bėdą patekusių bankų valstybė tiesiog negalėtų.

„Sutrikus bankų sistemos veiklai būtų pažeidžiami kone visų visuomenės narių interesai, taip pat jų nuosavybės teisė, galbūt sutriktų ir socialinių išmokų mokėjimas - atsižvelgiant į tai, bankų sistemos stabilumas ir patikimumas yra visuomenės interesas, kurį valstybė privalo užtikrinti", – teigė J.Girlevičiūtė.

Nuostoliams įžvelgia galą
ES bankų sektoriuje reikalai kur kas geresni, negu tikėtasi. Didžiausi Bendrijos bankai galėtų ištverti tolesnį ekonomikos nuosmukį ir pakelti maždaug 400 mlrd. eurų (1,38 trln. litų) nuostolių.

„Streso testas parodė, kad mūsų sistema yra atspari ir tai suteikia pasitikėjimo", – teigė Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet.

Įvertinus 2009-2010 m. ES ekonomikos prognozes, visi didžiausi bankai regione sugebės išlaikyti kapitalo pakankamumo normatyvą, viršijantį 9 proc. Net ir išsipildžius blogiausiam scenarijui, bankams pavyktų nepažeisti minimalaus 4 proc. kapitalo pakankamumo normatyvo.

Naujienų agentūros „Bloomberg" skaičiavimu, nuo kreditų krizės JAV pradžios 2007-ųjų viduryje, ES finansų institucijos jau patyrė 498 mlrd. JAV dolerių (1,18 trln. litų) nuostolių. Tiesa, nuostoliai JAV finansų sistemoje sudaro 1,08 trln. JAV dolerių (2,55 trln. litų).
Gera žinia ta, kad nuostolių mastas finansų sektoriuje ateityje turėtų būti mažesnis. Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę 15 proc. sumažino finansinių institucijų nuostolių pasaulyje prognozę iki 3,4 mlrd. JAV dolerių (8,05 trln. litų).