Baltijos regiono plėtra siūlo naujas galimybes Šiaurės šalims

Baltijos šalys rodo aiškius lėtėjimo ženklus, tuo tarpu Lenkijos ir Rusijos perspektyvos vis dar šviesios. Skirtingi kaimyninių šalių plėtros greičiai Šiaurės šalims atveria naujas galimybes veikti regione, teigia didžiausio Šiaurės ir Baltijos šalyse banko „Nordea" ekspertai naujausioje Baltijos regiono ekonomikos apžvalgoje „Baltic Rim Outlook".

Vidaus vartojimo bumui Baltijos šalyse nuslūgus, prielaidos eksportui į šias šalis ėmė nykti. Kita vertus, rinkoje nekilnojamojo turto ir statybų kainos pradeda kristi, darbo jėgos stygiaus nebelieka, todėl Šiaurės šalių bendrovėms vėl kyla pagunda dalį verslo perkelti į pažįstamas Baltijos šalis. Visiškai priešinga situacija Rusijoje ir Lenkijoje - tokių galimybių eksportui į šias rinkas dar nėra buvę, nes čia sparčiai didėja vietos gyventojų perkamoji galia.

Iki šių metų pradžios Baltijos šalys buvo sparčiausiai augančios Europos Sąjungoje, tačiau metų pradžioje šių šalių ekonomikos situacija pradėjo blogėti ir šalyse stengiamasi prisitaikyti prie lėto augimo sąlygų.

Lietuva nustebino savo pirmojo ketvirčio BVP augimo rezultatu, siekusiu 6,9 proc. Tai paaiškinama vis dar stipria vidaus paklausa ir 11 proc. išaugusiomis investicijomis. Vidaus paklausa beveik 15 proc. padidino importo apimtis, tačiau eksportas augo vos 8,5 proc. ir šį rodiklį iš esmės lėmė „Mažeikių nafta". Tai aiškus signalas, kad šalies ekonomika pereina į lėtėjimo fazę. Šį teiginį įrodo ir gerokai suprastėję lūkesčiai bei sustingusi nekilnojamojo turto rinka, o skolinimasis gerokai sumažėjo ne tik privačiame sektoriuje, bet ir įmonėse.

„Nordea" analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augimas sieks 5,5 proc., kitąmet - 4,1 proc. Infliacija sparčiai didės iki šių metų pabaigos, o 2009-aisiais bus fiksuojamas gan smarkus kainų mažėjimas.    

Savo ruožtu, Estijos ekonomika nustebino staigiu stabdymu. Vos 0,4 proc. siekęs pirmojo ketvirčio BVP augimas buvo nemalonus siurprizas. Stoja visa pramonė, išskyrus elektronikos, mažiau išduodama kreditų, mažėja investicijos. Manoma, kad privataus vartojimo kreivė šiemet nepajudės nuo nulinės atžymos.

Latvijos ekonomika primena kaimynų, tik čia viskas kiek dramatiškiau. Pirmąjį ketvirtį BVP augo dar 3,6 proc., tačiau vidaus vartojimas visiškai nustojo augęs, nekilnojamojo turto rinka įšalo, o paskolų išdavimas dramatiškai sumenko.

Ekonomika Lenkijoje išaugo 6 proc. pirmajame šių metų ketvirtyje ir tai tęsiasi jau aštuntąjį ketvirtį paeiliui. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių