Baltarusiai nori lietuvišo pieno

Baltarusijos pieno perdirbėjai norėtų įsivežti lietuviško pieno ir taip neslepia savo planų įžengti į Europos Sąjungos pieno rinkas.

Lietuvos pieno perdirbėjai atsargiai vertina kaimynų norus ir sako, kad kaina, kurią žada mokėti Baltarusijos perdirbėjai, nėra aukšta, todėl mūsų ūkininkai neturėtų ja susigundyti.

Viename Baltarusijos pieno kombinatų perdirbamas tik Gardino srityje perkamas pienas. Anot gardiniečių, kol kas pieno produktų gamybai žaliavos užtenka, tačiau pastaruoju metu auga paklausa Rusijos rinkose, todėl jau kitąmet pieno gali ir pritrūkti.

Tad ir dairomasi, kaip įsivežti pieno iš Lietuvos.

„Pagrindinė mūsų eksporto rinka pagal susiklosčiusias tradicijas yra Rusijos Federacija – tai Maskvos ir Sankt Peterburgo regionai. Išvežame apie 55–60 procentų pagamintos produkcijos.

Todėl norint plėsti pardavimus ne tik į Rusiją, bet ir į Europos Sąjungą, reikia daryti sprendimus ir ieškoti žaliavos“, – kalbėjo Baltarusijos Gardino srities mėsos ir pieno perdirbimo susivienijimo generalinis direktorius Jurijus Šuleiko.

Baltarusijos pieno perdirbėjai Lietuvos ūkininkams už litrą pieno žada mokėti iki 1,30 lito. Aukštą kainą baltarusiai gali pasiūlyti dėl to, kad Rusijai pieno produktus jie parduoda be muitų.

Todėl jų kainos Lietuvos ūkininkus vilioja. Pavyzdžiui, Pasvalio rajono ūkininkė, turinti 80 karvių bandą, pieną baltarusiams parduotų, jeigu jie garantuotų sistemingą išsivežimą ir bent jau už dešimt dienų atsiskaitytų iš anksto.

„Norėtume, kad kaina būtų daugiau kaip litas, kad būtų atsiskaityta laiku. Dėl pieno kokybės neturėsime problemų“, – sako Pasvalio rajono Iciūnų kaimo ūkininkė Felė Aperavičienė.
Lietuvos perdirbėjai konkurentų iš Rytų sako nesibaiminantys. Esą Baltarusiai naudojasi palankia rinkos situacija, tačiau, ar ji ilgai tęsis – neaišku.

Be to, Lietuvos pienininkai perspėja, kad besivaikantys greito uždarbio ūkininkai gali prarasti senus partnerius.

„Matau, kad neįpareigojantys baltarusių pasiūlymai svaigina ūkininkus. Ūkininkai, kurie šiandien išbėgs – tai yra jų teisė pasirinkti, žiūrėti geresnio uždarbio. Klausimas, kaip mes reaguosim, su kokia meile į tuos ūkininkus vėliau grįžtančius pas mus“, – teigia bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.

Baltarusiai taip pat galvoja kartu su Lietuvos perdirbėjais plėtoti bendrus verslus.

„Artimiausiu metu kaip tik žadame aplankyti Lietuvos pieno perdirbimo įmones, kad įvertintume, kaip mes su Lietuva galėtume ateityje kurti bendrus prekės ženklus“, – sako J. Šuleiko.
Tačiau Lietuvos perdirbėjai į tokius kaimynų užmojus žiūri atsargiai.