Atlyginimų šuolius keičia nedarbo grėsmė

Keletą metų trukęs darbo užmokesčio spartaus augimo laikotarpis baigėsi - didžioji dalis atlyginimo padidėjimo prarandama dėl infliacijos, atlyginimai sparčiau auga tik valstybiniame sektoriuje, o nedarbas 2008 metais išaugs 1 proc. punktu, taip padidindamas bedarbių skaičių beveik 17 tūkstančių. Tokias prognozes pateikia darbo rinką analizuojantys „Hansabanko" specialistai.

„Hansabanko" analitikai prognozuoja, kad antrąjį šių metų pusmetį metinis vidutinis darbo užmokesčio atskaičius mokesčius augimas bus apie 15-17 proc., tačiau, įvertinus infliaciją, kuri šiuo metu viršija 12 proc., realus darbo užmokestis padidės tik 3-5 proc. Panaši situacija bus ir 2009 metais, kai darbo užmokesčio augimo tempai bus apie 10 proc., tačiau dėl infliacijos realusis darbo užmokestis augs tik apie 2,5 proc.

Statistiką gerins valstybinis sektorius

Vidutinio darbo užmokesčio augimą labiausiai skatins valstybinis sektorius, prognozuoja banko specialistai. Jau antrąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis valstybiniame sektoriuje augo sparčiau nei privačiame.

„Lietuvos bendrovių pelnas mažėja, vidutinis pelningumas, skaičiuojamas kaip pelno prieš mokesčius ir pajamų santykis, 2008 m. pirmajame ketvirtyje sumažėjo iki 5,2 proc., kai, pavyzdžiui, prieš metus jis buvo 6,7 proc., o 2007 metų ketvirtajame ketvirtyje net 9,9 proc. Nepaisant bendrovių pastangų mažinti darbo sąnaudas šiais ir ateinančiais metais, valstybiniame sektoriuje darbo užmokestis augs toliau. Kadangi šiame sektoriuje dirba apie 25 proc. gyventojų, tai didės ir vidutinis šalies darbo užmokestis", - sako „Hansabanko" analitikė LinaVrubliauskienė.

Nedarbas vėl auga

Mažėjant ekonomikos augimo tempams, banko specialistai prognozuoja didėsiantį nedarbą. „Hansabanko" analitikų skaičiavimu, 2009 metais nedarbas šalyje sieks beveik 6 proc., t.y. darbo neturės maždaug 95 tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

„Nedarbas pirmiausia gresia mažiau kvalifikuotiems ir prasčiau apmokamiems darbuotojams. O augantis nedarbas tradiciškai pirmiausia paliečia pensininkus ir jaunimą: sumažėja dirbančių pensininkų skaičius, padaugėja nedirbančių ir darbo ieškančių 15-24 m. amžiaus jaunų žmonių", - sako L.Vrubliauskienė.

Pasak „Hansabanko" analitikės, darbo jėgos labiausiai sumažės ten, kur vidaus paklausos bumo laikais buvo užregistruotas ypač didelis augimas, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos ir su tuo susijusiuose sektoriuose. Darbuotojus masiškiau atleisti gali ir pigią energiją bei darbo jėgą naudojusių pramonės sektorių - tekstilės ar medienos apdirbimo - įmonės.

Lietuvos gyventojai pesimistiškai vertina savo finansinę ateitį

„Infliacija faktiškai sunaikina didžiąją dalį atlyginimo augimo. Žmonės jau pajuto, kad nors atlyginimai auga, atliekamų pinigų nedaugėja", - sako „Hansabanko" analitikė.

„Hansabanko" užsakymu „Spinter" bendrovės atlikto sociologinio tyrimo metu 31,7 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų atlyginimas išaugo, 53,9 proc. apklaustųjų sakė, kad jų pajamos išliko tokios pat, 8,9 proc. teigė, kad jų pajamos per metus sumažėjo.

Tačiau savo finansinę ateitį dauguma Lietuvos gyventojų vertina pesimistiškai. 55 proc. apklaustųjų teigė, kad per artimiausius 3 metus jų finansinė padėtis nesikeis (35 proc. sakė neturintys ir ateityje neturėsiantys laisvų pinigų, o 19,6 proc. mano, kad atliekamų pinigų kiekis iš esmės nepasikeis), 18,4 proc. Lietuvos gyventojų prognozuoja, kad „laisvų" pinigų kiekis per artimiausius 3 metus sumažės, o 13,2 proc., sako, kad jų gali visai nelikti. Tik 7,2 proc. respondentų mano, kad ateityje atliekamų pinigų kiekis didės.