Atliekų surinkimas: abejotinas mokestis nuo ploto ir landos saviems

Šio mėnesio pradžioje įsigaliojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl rinkliavos už atliekų surinkimą Klaipėdoje. Ji neįpareigoja Alytaus apskrities savivaldybių pakeisti dabartinių mokesčių už atliekas nuo turimų plotų, bet sudaro galimybes iš naujo įvertinti šiuos mokesčius numatant būdą mokėti ir už atliekų kiekį.

Kodėl Alytaus apskrityje, kurioje atliekos suvežamos į vienintelį sąvartyną Alytaus rajone Takniškių kaime, pavyzdžiui, Varėnos ir Lazdijų gyventojai už šiukšles moka pigiau nei Alytaus miesto ir rajono gyventojai?

Kaip Alytaus rajone surenkant atliekas darbo atsirado dviem įmonėms, iš kurių viena ne kartą laimėjusi milijoninius rajono savivaldybės užsakymus?

Kai už atliekas mokama nuo ploto, daugeliui iškyla klausimas, ar verta jas rūšiuoti, nors ir pastatyti konteineriai stiklui, plastmasei ar popieriui.

Nutartis suprantama skirtingai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo ir priimdamas nutartį dėl vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą Klaipėdoje, išanalizavo šį reglamentuojančius mūsų valstybės įstatymus ir visos Europos Sąjungos teisės aktus.

Klaipėdoje rinkliava už atliekas gyventojams numatyta pagal turimą plotą, o įmonėms, teikiančioms komercines ir kitas viešąsias paslaugas, - pagal deklaruojamų atliekų kiekį.

Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad Viešojo administravimo įstatymui prieštarauja uostamiesčio savivaldybės tarybos patvirtintos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą nuostatai, išskyrus tą punktą, kuriame nenumatyta kitiems nei teikiantiems komercinės paskirties ir viešąsias paslaugas atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį.

Teismo nutartyje neužginčyta savivaldybės teisė nustatyti atliekų mokestį pagal gyventojų ir įmonių turimus plotus, tačiau, įtvirtinant principą „teršėjas moka”, turi būti numatytos galimybės atsiskaityti ir už atliekų kiekį.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, organizuojančio atliekų surinkimą ir tvarkymą Pietų Lietuvoje, direktorius Algirdas Reipas, komentuodamas teismo nutartį, sakė, kad Alytaus apskrities savivaldybės yra priėmusios rinkliavą už atliekas tik nuo ploto ir jis teisėtas, antraip būtų buvę pralaimėta Kauno apygardos administraciniame teisme, kuris nagrinėjo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl minėtos rinkliavos.

A.Reipo įsitikinimu, Vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą patvirtintų nuostatų tam tikrą punktą pripažino neteisėtu, nes nebuvo numatytas vienodas rinkliavos būdas - arba pagal plotą, arba pagal atliekų kiekį.

Teismo procesuose dalyvavusios Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos juristai tvirtino, kad teismai nevertino rinkliavos vienodumo, tik pasisakė už tai, jog būtų numatyta galimybė atsiskaityti ir už atliekų kiekį.

Alytiškis Seimo narys Julius Sabatauskas, vertindamas Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, akcentavo, kad šis nevertino rinkliavos už atliekas būdų kitose savivaldybėse. „Tačiau atsiranda precedentas rinkliavą už atliekas peržiūrėti ir kitoms savivaldybėms, tarp jų ir Alytaus apskrities. Nustatyti ją pagal plotą nedraudžiama, bet galima mokėti ir pagal atliekų kiekį. Pavyzdžiui, įmonėms, turinčioms uždarą teritoriją, nes mokant už plotą išlaidos padidėja kelis kartus”, - sakė J.Sabatauskas.

Prisiminti šiukšlių konteineriai daugiabučiuose namuose

Seimo narys Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išskyrė atliekų turėtojams - visiems gyventojams ir įmonėms aktualią nuostatą - jie turi padengti išlaidas už atliekų surinkimo bei tvarkymo sistemą. „Vėlgi: ir padengiant šias išlaidas negali būti draudžiama atsiskaityti už atliekų kiekį. Tačiau norint taip atsiskaityti turi būti uždaros teritorijos atliekoms surinkti ir iš gyventojų. Kažkada sovietmečiu daugiabučiuose namuose buvo įrengti šiukšlių konteineriai arba šachtos, į kuriuos buvo pilamos atliekos šių namų koridoriuose. Jos patekdavo į uždarą talpyklą ir būdavo išvežamos. Taip gyventojai ir bendrijos dabar galėtų atsiskaityti pagal atliekų kiekį. Bet šie konteineriai, bent Alytuje, jau užvirinti dėl skleistų nemalonių kvapų, ir kažin ar gyventojai sutiktų, kad jie vėl būtų pradėti naudoti. Seimo bendrabutyje, kuriame gyvenu, šiukšlės nuleidžiamos tokiu būdu kaip kažkada mūsų daugiabučiuose namuose. Svarbu jas laiku išvežti. O atliekų rūšiavimui kieme pastatyti specialūs konteineriai”, - mintimis apie rinkliavą nuo atliekų kiekio dalijosi J.Sabatauskas.

Jo nuomone, siekiant apmokėjimo pagal kiekį, prie daugiabučių namų, sodų bendrijose ar kitose teritorijose reikėtų įrengti aptvertas ir rakinamas konteinerių aikšteles, kuriomis naudotųsi konkrečios bendrijos ar gyventojų grupės. Kyla kitas klausimas - kiek kainuos tokių aikštelių įrengimas.

Mokestis tik už 100 kv. metrų gyvenamojo ploto - parama turtuoliams?

Europarlamentaro Juozo Imbraso atstovė Alytaus apskrityje Jolanta Galakvoščienė pastaruoju metu sulaukia daug nusiskundimų iš gyventojų, kurie gyvena Alytuje, o Alytaus rajone turi paveldėję tėvų sodybas, kuriose nuolat negyvena, tik retkarčiais nuvažiuoja. „Jie sutinka mokėti už atliekų surinkimą tik tuomet, kai jos surenkamos. Žiemą iki sodybų užpustytais keliais net neprivažiuojama, atliekų surinkimo paslauga neteikiama, o sąskaitos už atliekas išrašomos. Pagal rinkliavos įstatymą, mokestis turi būti tik už gautą paslaugą. Žmonės priversti varstyti seniūnų, rajono savivaldybės duris ir, nesutikdami mokėti už negautą paslaugą, privalo įrodinėti, kad jie sodybose nuolat negyvena, iki jų sodybų žiemą neprivažiuoja atliekų surinkėjai”, - pasakojo J.Galakvoščienė.

Ji nurodė ir dar vieną žmonėms nesuprantamą klausimą: kodėl rinkliava už atliekas yra tik už 100 kv. metrų gyvenamojo ploto, už didesnį plotą mokėti jau nebereikia?

Anot J.Galakvoščienės, žmonės įsitikinę, kad neturtingai gyvenantieji daugiau gyvenamojo ploto ir neturi, jiems apmokestinamas kiekvienas kvadratinis metras, o turtuoliai, turintys daugiau kaip 100 kv. metrų, moka tiek pat, kiek neturtingieji.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius A.Reipas parodė visą studiją dėl atliekų surinkimo, kuri atlikta iki rinkliavos įvedimo: „Atliekų nuo 100 kv. metrų gyvenamojo ploto nebedaugėja. Jų kiekius skaičiuojant nuo žmonių skaičiaus, atliekų didėjimas sustoja ties trečiu asmeniu. Tad apmokestintas gyvenamasis plotas tik iki 100 kv. metrų ne iš piršto laužtas. Turtingieji turi po kelis gyvenamuosius būstus, ir rinkliava taikoma kiekvienam. Dėl atliekų surinkimo Alytaus rajone galiu pasakyti, kad rajono savivaldybė pasirašiusi sutartį tik su jų surinkėju, kitaip nei Alytuje, kur yra trišalė sutartis dėl atliekų surinkimo - tarp savivaldybės, surinkėjo ir mūsų centro. Taip yra todėl, kad miesto savivaldybė mus įpareigojo paskelbti konkursą surinkti atliekas, o rajono savivaldybė šį konkursą pati skelbė.”

Kai yra tik dvišalė sutartis, visą atsakomybę už atliekų surinkimą prisiima savivaldybė ir surinkėjas, o trišalės sutarties atveju surinkimą dar gali kontroliuoti ir Atliekų tvarkymo centras.

Jungtinė veikla - konkursui laimėti?

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomame atliekų tvarkymo projekte dalyvauja septynios Pietų Lietuvos savivaldybės - Birštono, Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų, Prienų ir Varėnos rajonų.

Anksčiausiai - 2008-aisiais - rinkliava nuo ploto įvesta Lazdijų, Prienų rajonų, Druskininkų ir Birštono savivaldybėse. Ji numatyta dvidešimčiai pastatų paskirčių, iš kurių mažiausia - 1 centas už kv. metrą per mėnesį - sandėliavimo patalpoms. Atliekų tvarkymo centro specialistai neatsitiktinai pastebi pastarųjų didėjimą.

Minėtose savivaldybėse, išskyrus Druskininkų, už kvadratinį metrą gyvenamojo ploto mokama 16 centų per mėnesį. Alytaus miesto ir rajono bei Varėnos savivaldybėse rinkliava nuo ploto įvesta pernai. Alytaus miesto ir rajono gyventojai, taip pat druskininkiečiai už 1 kv. metrą gyvenamojo ploto moka 17 centų per mėnesį. Varėnos rajono gyventojams kvadratinis metras per mėnesį taip pat atsieina 16 centų, nes anksčiau įvedus rinkliavą užsitęsė surinkėjo konkurso rezultatų paskelbimas.

Atliekų tvarkymo centro vadovai tvirtino, kad ateinančiais metais visų išvardytų savivaldybių gyventojams rinkliava už atliekas turi būti suvienodinta. Mažesnę rinkliavą vienų savivaldybių gyventojams nei kitų, dalyvaujančių tame pačiame atliekų tvarkymo projekte, lėmė vienintelis kriterijus - apsisprendimo ją įvesti laikas. Pigiau iki šiol moka rinkliavą anksčiau nustačiusių savivaldybių gyventojai. O visos atliekos iš projekte dalyvaujančių savivaldybių vežamos į vieną Takniškių sąvartyną Alytaus rajone.

Iš visų septynių savivaldybių atliekų surinkimo konkursus pačios organizavo tik Alytaus rajono ir Druskininkų savivaldybės, kitos tai pavedė padaryti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui.

Alytaus rajono savivaldybės skelbtą konkursą laimėjo Alytaus mieste atliekas surenkanti vokiečių kapitalo bendrovė „Dzūtra”, pasirašiusi jungtinės veiklos sutartį su kita bendrove „Daugesta”, įsikūrusia Dauguose. Jos Alytaus rajoną pasidalijo pusiau - „Dzūtra” atliekas surenka Simno pusėje, o „Daugesta” - Daugų pusėje.

Rajono savivaldybė skelbė konkursą per metus surinkti apie 6 tūkst. 700 tonų atliekų. Jungtinės veiklos sutartį pasirašiusios įmonės šešerius metus atliekas rajone rinks iš savivaldybės biudžeto kasmet gaudamos garantuotas pajamas - maždaug po 350 tūkst. litų.

„Daugestą” prieš dvejus metus įkūrė rajono savivaldybei pavaldžios Greitosios medicinos pagalbos stoties mechanikas Jonas Danilevičius, vairuotojas Petras Matulevičius ir šios bendrovės direktoriumi tapęs Aleksandras Riabininas. „Daugesta” tuoj pat laimėjo rajono savivaldybės konkursą trejus metus rajone atlikti komunalinio ūkio darbus, kurių vertė - apie 20 mln. litų.

Užpernai rajone buvo įkurta bendrovė „Verebiejų maistas”, kurios akcininkais tapo minėti Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Ši bendrovė netrukus laimėjo rajono savivaldybės skelbtą konkursą teikti mokinių maitinimo paslaugą rajono mokyklose. Garantuotos metinės pajamos - 1 mln. litų nemokamam moksleivių maitinimui, 500 tūkst. litų už maisto mokiniams paruošimą. „Verebiejų maistas” mokykloms už komunalines paslaugas nemoka, tai padengia mokyklos iš rajono biudžeto.