Atliekos brangins elektronikos prekes?

Elektros ir elektronikos įrangos gamintojai bei importuotojai abejoja, ar kitąmet jiems pavyks iš gyventojų surinkti tiek atliekų, kiek reikalaujama. Verslininkų teigimu, dėl to aplinka netaps švaresnė, o prekės esą gali brangti.

Kartelė užkelta

ES šalims narėms yra davusi užduotį – per metus elektros ir elektroninės įrangos gamintojai bei importuotojai privalo surinkti ir perdirbti po 4 kg atliekų, tenkančių vienam šalies gyventojui. Toks kiekis Lietuvoje šiemet prilygo 27 proc. visos į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos, kurią šalies gamintojai ir importuotojai privalėjo surinkti.

Tačiau gerokai kritus pardavimui ir bankrutavus kelioms elektroninės įrangos prekybos įmonėms, kitąmet tie patys 4 kg gali virsti sunkiai pakeliama našta.

Kitiems metams Aplinkos ministerija pasiūlė Vyriausybei patvirtinti beveik du kartus didesnę elektros ir elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo normą – 44 proc. Tačiau prieš Kalėdas posėdžiavusi Vyriausybė 2010-iesiems nurodė surinkti ir perdirbti ne konkretų elektros ir elektronikos atliekų kiekį, kaip būdavo anksčiau, o nustatė ribas, siekiančias nuo 30 iki 44 proc. į rinką išleidžiamos produkcijos.

Misija privaloma

Gamintojai ir importuotojai skundžiasi, kad ir toks reikalavimas bus pernelyg sunki našta. Esą sunkmečiu jie nesugeba įvykdyti net dabar galiojančios (27 proc.) užduoties.

„Keli mūsų nariai, tarp jų – ir BMS, jau neatlaikė sunkmečio smūgių. 80 proc. likusių narių metus baigs nuostolingai, užduoties padidinimas daliai įmonių gali būti pražūtingas", – apgailestavo elektronikos prekių gamintojus ir importuotojus vienijančios asociacijos EEPA direktorius Edgaras Kriukonis.

Dėl to esą didės buitinės, kompiuterinės ir skaitmeninės technikos kainos.
Aurelijus Rusteika, "Topo grupės" valdybos pirmininkas, taip pat akcentavo, kad šiais metais buitinės technikos ir elektronikos pardavimas sumažėjo net 50 proc. „Esant sunkiai ekonominei padėčiai jau dabar mums sudėtinga vykdyti reikalavimą surinkti 27 proc. buitinės technikos atliekų. Atliekų surinkimo užduoties padidinimas nepadarys Lietuvos švaresnės, atliekų nebus surenkama daugiau", – įrodinėjo verslininkas.

Ar viską padarė?

Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Rimaitytė pripažįsta: verslininkų padėtis šiemet iš tiesų sunkesnė.

„100 kg atliekų surinkti penkiems žmonėms lengviau nei trims. Suprantame, kad tai didelė našta", – teigė I.Rimaitytė, tačiau pabrėžė, jog surinkti nustatytą kiekį atliekų yra verslininkų pareiga.

„Tas kiekis nėra didesnis negu kitose šalyse. Taigi jei užduotis neįvykdoma, galbūt jie nepakankamai švietė visuomenę, gal ta mikrobangų krosnelė ar kompiuteris atsidūrė sąvartyne, gal jie nenuvažiavo į kokį Birštoną ir nepastatė ten konteinerio?" – svarstė pašnekovė.

Sistemos nėra

Elektronikos atliekų tvarkymas vis dar tebėra nemenkas šalies galvos skausmas. Nors prie kai kurių didžiųjų prekybos centrų yra senos technikos surinkimo konteinerių, pasenę ar sugedę daiktai dažniau atsiduria sąvartynuose. Dėl to prekybininkai, importuotojai ir perdirbėjai kaltę verčia vieni kitiems.

EEPA skaičiavimais, 2006-2008 m. Lietuvos rinkoje veikiantys gamintojai ir importuotojai atliekoms tvarkyti finansuoti išleido apie 31 mln. litų. 2009 m. planuoja išleisti dar 5,8 mln. litų. Didžioji šių pinigų dalis atitenka rinkoje veikiančioms penkioms šešioms perdirbimo įmonėms, iš kurių didžiausios: „EMP recycling“, „Kuusakoski", „Žalvaris" ir „Baltijos perdirbimas".

„Nors išleista nemaža pinigų suma, tačiau iki šiol Lietuvoje nėra normaliai veikiančios elektronikos atliekų tvarkymo sistemos. To priežastis labai paprasta. Gamintojų ir importuotojų sumokėti pinigai buvo panaudoti", – nusivylimą reiškė EEPA vadovas E.Kriukonis.

Ginčai tęsiasi daug metų

Perdirbėjai tokius kaltinimus vadina juokingais. Vienas bendrovės „Žalvaris" savininkų Marius Kalėda pripažino, kad atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema neveikia, tačiau kartu pabrėžė, jog gamintojų ir importuotojų įsipareigojimų tai nepanaikina.

Bendrovės „EMP recycling" valdybos pirmininkas Almontas Kybartas pareiškė, kad EEPA pati nieko gera nėra padariusi. Esą šalies miestuose ir miesteliuose turėjo būti pastatyta 400 specialiai elektros ir elektronikos atliekoms skirtų konteinerių. Tačiau yra tik 15.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių