- „Kauno diena"
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar gali būti kas nors svarbiau už gyvybę? Gali. Vyriausybė nusprendė, kad jai svarbiau išsaugoti nesugadintus kelius, o ne jais važinėjančius Lietuvos piliečius.
Pagailo asfalto
Vyriausybė nusprendė nuo 2011 m. uždrausti dygliuotas padangas, nes jos neva gadina asfaltą. Specialistai šį sprendimą vadina visiška kvailyste. Dėl to esą tik padaugės avarijų.
Lietuvos automobilių kelių direkcija nepatenkinta, kad po kiek-vienos žiemos reikia atnaujinti kelius ir daugumą kelių ženklinimo linijų, nes jos nutrinamos dyg-liuotų padangų.
Anot susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, siekiant sumažinti tokių padangų neigiamą poveikį aplinkai, Kelių eismo taisyk-lėse bus numatyta, kad nuo 2011 m. balandžio 10 d. transporto priemonėms būtų uždrausta važinėti dygliuotomis padangomis.
„Jos gadina kelius ir ženklinimo juostas. Be to, šios padangos efektyviausios apledėjusiame kelyje, o pastaruosius trejus metus žiemos buvo šiltos, ledo net nebuvo. Gamintojai jau pasiekė tokį technologinį lygį, kad nedygliuotų žieminių padangų kokybė ir suteikiamas saugumas niekuo nesiskiria nuo dygliuotų", - dienraščiui aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius.
Įkalnės taps neįveikiamos
Tačiau padangų specialistai mano kitaip. Jų teigimu, trys šiltos žiemos nereiškia, kad ir kitos bus tokios. Be to, gerai valomi tik pagrindiniai šalies keliai ir gatvės didžiuosiuose miestuose.
„Dygliuotos padangos pašiaušia ledą, tad tuo keliu lengviau važiuoti ir automobiliu nedygliuotomis žieminėmis padangomis. Pagalvojus apie kalvotas vietoves darosi baisu. Uždraudus dygliuotas padangas kai kurie žmonės nebegalės grįžti namo", - sprendimą kritikavo vieno didžiausių šalyje padangų prekybos tinklo „Egzotika" vadovas Rokas Lipeikis.
Gerų padangų neįpirks
R.Lipeikis sutinka, kad technologijos labai patobulėjo. Tačiau dyg-liuotoms padangoms prilygstančios pačios geriausios nedygliuotos yra kelis kartus brangesnės. Taigi gerų padangų negalės įpirkti žmonės, kuriems jų labiausiai reikia: gyvenantys kaimuose ir nuo pagrindinių šalies kelių nutolusiuose miesteliuose.
Anot jo, reikėtų ieškoti kompromiso. Lietuvoje būtų galima taikyti Skandinavijos šalių patirtį: priimti įstatymus, reguliuojančius dyglių ilgį, masę, kiekį, išdėstymą ir medžiagas. Lietuvoje tokių įstatymų nėra, todėl gamintojai naudoja paprastus pigiausius metalinius dyglius, o jie labiausiai kenkia kelio dangai. „Dyglius į padangas galima įtvirtinti bet kokiame garaže. Būna, kad net vinis įsuka. Nieko keista, kad asfaltas dyla, bet kelininkai mato faktą, o ne priežastis", - sakė R.Lipeikis.
Gali išgelbėti gyvybes
Kiti padangų prekybininkai taip pat teigė Vyriausybės sprendimo nesuprantantys. Esą žiemą, kai bent kiek pasninga, dygliuotos padangos yra apie 30-40 proc. patikimesnės, o valdžia nori jų atsisakyti dėl neaiškių tikslų.
„Kaip prekybininkas sakyčiau taip: uždraudžiam, nes man apie 30 proc. sumažėtų pasirinkimas, taip pat sandėliavimo, transportavimo ir kitos išlaidos. Bet sau ir draugams visada montuoju tik dygliuotas padangas. Dabar Susisiekimo ministerija inicijuoja socialines reklamas, kad žmonės naudotų saugos diržus. Bet žiemą dygliuotos padangos gali išgelbėti daugiau gyvybių nei diržai", - sakė bendrovės „Dagris" atstovas Gintaras Žemaitis.
Anot jo, žiemą geriausių dyg-liuotų padangų stabdymo kelias yra apie 37 m, o nedygliuotų - apie 57 m. Pigiausiomis ir kukliausiomis dygliuotomis padangomis apauto automobilio stabdymo kelias vis tiek yra beveik 4 m trumpesnis, nei automobilio su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis.
Kas svarbiau?
Tiesa, dygliai iš tikrųjų gadina kelio dangą. Atlikus įvairius bandymus ne kartą patvirtinta, kad automobilis su tokiu apavu nuvažiuodamas kilometrą pliku asfaltu nugrando apie 20 mg asfaltbetonio dulkių. Dygliai keliuose suformuoja gilias provėžas, todėl sunkėja eismas šiltuoju metų laiku. Dėl šių priežasčių daugelyje Vidurio Europos šalių dygliuotos padangos uždraustos.
„Suprantu, kad kelininkai pyksta dėl sugadinto asfalto, bet švedai apskaičiavo, kad gydymo ir reabilitacijos kursai žiemą avarijose nukentėjusiems žmonėms valstybei kainuoja gerokai brangiau, nei reikia lėšų renovuoti dyglių apgadintai kelių dangai ar juostoms ženklinti", - pavyzdį nurodė G.Žemaitis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...