- Šarūnas Černiauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pripažįsta, kad „PKN Orlen“ gali imtis Mažeikių įmonės pardavimo. Tačiau konkrečių žingsnių šie kryptimi esą nepadaryta.
Pardavimas – tarp variantų
Tokias mintis energetikos ministras išsakė po susitikimo su gamyklos „Orlen Lietuva“ (buvusios „Mažeikių naftos“) vadovais. A.Sekmoko žodžiais, apie pardavimą nekalbama, tačiau lenkų pasamdyti tarptautiniai konsultantai, japonų bankas „Nomura“, svarsto visus variantus.
„Generalinis direktorius patvirtino, kad bankas pasamdytas, kad iš tikro įvertintų („Orlen Lietuva“ – red. past.) veiklos optimizavimo galimybes visais aspektais. Tai nėra nukreipta būtent į pardavimą. Iš tikro gamyklos generalinis direktorius tiesiogiai apie pardavimą šiandien nekalbėjo. Jie pasakė, kad bankas yra pasamdytas užtikrinti geresnę įmonės veiklą, įvertinant visus galimus būdus“, - kalbėjo A.Sekmokas.
Ieško kompromisų
Anot ministro, lenkai su Vyriausybė siekė aptarti svarbius logistikos klausimus: geležinkelio ruožo į Latviją remonto darbus, „Klaipėdos naftos“ taikomus tarifus ir t.t.
„Buvo kalbėta apie logistiką, apie tarifus, - vardijo ministras. – Kalbėjome įvairiais klausimais: tai yra tiek geležinkelio ruožas į Rengę, tiek krova „Klaipėdos naftoje“, tiek galimas transportavimas jūra, geležinkelio, krovos tarifai.“
A.Sekmoko teigimu, buvo pasiektas savotiškas kompromisas dėl „Orlen Lietuva“ ir „Klaipėdos naftos“ santykių. Esą įmonėms praverstų tapti mažiau priklausomoms vienai nuo kitos. „Tai yra strateginė partnerystė. Tačiau abiem įmonėms būtų labai naudinga diversifikuotis. Kad nebūtų tiesioginės priklausomybės. „Orlen Lietuva“ galėtų krauti savo produktus ir per kitus uostus, per kitus terminalus. Lygiai taip pat, „Klaipėdos naftai“ būtų svarbūs ir kiti klientai“, - aiškino politikas. Esą tik toks modelis leistų nustatyti objektyvius krovos tarifus. „Vyriausybė negali kištis į dviejų ūkio subjektų veiklą. Tačiau mes raginame susitarti ir manome, kad susitarimas bus pasiektas“, - pridūrė ministras.
„Orlen“ nuo komentarų susilaiko
Lenkams itin svarbus klausimas, Vyriausybės ketinimai padidinti maksimalų užsienyje laikomų naftos produktų rezervą iki 30 proc., A.Sekmoko teigimu, nebuvo aptariamas.
„Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara žurnalistams teigė negalįs komentuoti galimo įmonės pardavimo. „Šiuo klausimu kreipkitės į Varšuvą, - sakė I.Fąfara. – Bankas „Nomura“ pasamdytas tam, kad nustatyti „Orlen Lietuva“ situacijos raidos galimybes.“
Pasak jo, svarbiausios „Orlen Lietuva“ kamuojančios problemos – prieiga prie jūros (t.y. „Klaipėdos nafta“) ir geležinkelio paslaugų tarifai. „Tai reikštų, kad „Orlen Lietuva“ darbo efektyvumas padidėtų. Tokiuose susitikimuose Vyriausybė paprastai nieko nežada.
Pasak jo, „PKN Orlen“ tikisi, kad koncernui svarbūs klausimai dėl krovos tarifų „Klaipėdos naftoje“ bus išspręsti iki rugsėjo pabaigos. Tačiau „Orlen Lietuva“ vadovas paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą lenkai spaudžia „Klaipėdos naftą“, reikalaudami sumažinti krovos tarifus iki 8 litų už toną naftos produktų.
Beje, I.Fąfara neslėpė nepasitenkinimo Vyriausybės planais padidinti užsienio naftos produktų rezervų kvotas. Esą toks sprendimas būtų labai nenaudingas Mažeikių įmonei. „Tai padidins mūsų įmonės veiklos kaštus. Tai nebus mums palankus sprendimas“, - reziumavo „Orlen Lietuva“ vadovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...