A.Sekmokas neatmeta Mažeikių gamyklos pardavimo galimybės (papildyta)

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pripažįsta, kad „PKN Orlen“ gali imtis Mažeikių įmonės pardavimo. Tačiau konkrečių žingsnių šie kryptimi esą nepadaryta.

Pardavimas – tarp variantų

Tokias mintis energetikos ministras išsakė po susitikimo su gamyklos „Orlen Lietuva“ (buvusios „Mažeikių naftos“) vadovais. A.Sekmoko žodžiais, apie pardavimą nekalbama, tačiau lenkų pasamdyti tarptautiniai konsultantai, japonų bankas „Nomura“, svarsto visus variantus.

„Generalinis direktorius patvirtino, kad bankas pasamdytas, kad iš tikro įvertintų („Orlen Lietuva“ – red. past.) veiklos optimizavimo galimybes visais aspektais. Tai nėra nukreipta būtent į pardavimą. Iš tikro gamyklos generalinis direktorius tiesiogiai apie pardavimą šiandien nekalbėjo. Jie pasakė, kad bankas yra pasamdytas užtikrinti geresnę įmonės veiklą, įvertinant visus galimus būdus“, - kalbėjo A.Sekmokas.

Ieško kompromisų

Anot ministro, lenkai su Vyriausybė siekė aptarti svarbius logistikos klausimus: geležinkelio ruožo į Latviją remonto darbus, „Klaipėdos naftos“ taikomus tarifus ir t.t.

„Buvo kalbėta apie logistiką, apie tarifus, - vardijo ministras. – Kalbėjome įvairiais klausimais: tai yra tiek geležinkelio ruožas į Rengę, tiek krova „Klaipėdos naftoje“, tiek galimas transportavimas jūra, geležinkelio, krovos tarifai.“

A.Sekmoko teigimu, buvo pasiektas savotiškas kompromisas dėl „Orlen Lietuva“ ir „Klaipėdos naftos“ santykių. Esą įmonėms praverstų tapti mažiau priklausomoms vienai nuo kitos. „Tai yra strateginė partnerystė. Tačiau abiem įmonėms būtų labai naudinga diversifikuotis. Kad nebūtų tiesioginės priklausomybės. „Orlen Lietuva“ galėtų krauti savo produktus ir per kitus uostus, per kitus terminalus. Lygiai taip pat, „Klaipėdos naftai“ būtų svarbūs ir kiti klientai“, - aiškino politikas. Esą tik toks modelis leistų nustatyti objektyvius krovos tarifus. „Vyriausybė negali kištis į dviejų ūkio subjektų veiklą. Tačiau mes raginame susitarti ir manome, kad susitarimas bus pasiektas“, - pridūrė ministras.

„Orlen“ nuo komentarų susilaiko

Lenkams itin svarbus klausimas, Vyriausybės ketinimai padidinti maksimalų užsienyje laikomų naftos produktų rezervą iki 30 proc., A.Sekmoko teigimu, nebuvo aptariamas.

„Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara žurnalistams teigė negalįs komentuoti galimo įmonės pardavimo. „Šiuo klausimu kreipkitės į Varšuvą, - sakė I.Fąfara. – Bankas „Nomura“ pasamdytas tam, kad nustatyti „Orlen Lietuva“ situacijos raidos galimybes.“

Pasak jo, svarbiausios „Orlen Lietuva“ kamuojančios problemos – prieiga prie jūros (t.y. „Klaipėdos nafta“) ir geležinkelio paslaugų tarifai. „Tai reikštų, kad „Orlen Lietuva“ darbo efektyvumas padidėtų. Tokiuose susitikimuose Vyriausybė paprastai nieko nežada.

Pasak jo, „PKN Orlen“ tikisi, kad koncernui svarbūs klausimai dėl krovos tarifų „Klaipėdos naftoje“ bus išspręsti iki rugsėjo pabaigos. Tačiau „Orlen Lietuva“ vadovas paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą lenkai spaudžia „Klaipėdos naftą“, reikalaudami sumažinti krovos tarifus iki 8 litų už toną naftos produktų.

Beje, I.Fąfara neslėpė nepasitenkinimo Vyriausybės planais padidinti užsienio naftos produktų rezervų kvotas. Esą toks sprendimas būtų labai nenaudingas Mažeikių įmonei. „Tai padidins mūsų įmonės veiklos kaštus. Tai nebus mums palankus sprendimas“, - reziumavo „Orlen Lietuva“ vadovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių