Architekto saulė pateka vėlai

Architekto profesija šiandien itin geidžiama ir populiari. Į ją veržiasi jaunuoliai, norintys realybe paversti ambicingus sumanymus, sukurti pavyzdinius išskirtinės architektūros kvartalus, statinius ar interjerus, apie kuriuos ir, žinoma, apie jų autorių, būtų nuolat girdima.

Tačiau vien originalių idėjų ir gerų norų siekiant patekti į architektūros istorijos puslapius nepakanka, rašo „Vilniaus dienos" priedas „Karjera".

Praverčia derybų įgūdžiai

Pasiryžusiems žengti šiuo keliu svarbu atminti, kad architektas nėra tik darbuotojas, kuriantis pastatų išorę, jis ir inžinierius, projektuotojas. Kita vertus, šis žmogus turi išsiskirti ir asmeninėmis savybėmis.

A.Želnio teigimu, reikia būti kruopščiam, atkakliam, turėti tvirtą nuomonę, netgi derybininko įgūdžių, nes jie praverčia bendraujant su užsakovu. Gali prireikti ir lyderio savybių. Tai svarbu vadovaujant projektuotojų komandai. Be to, pašnekovas įsitikinęs, kad architekto specialybė yra ir gyvenimo būdas.

Architektė Jolanta Kaušpėdaitė architekto profesiją palygino su lokomotyvu. „Projektavimas yra tarytum garvežys: jis tempia daugybę vagonų su įvairiu žinių bagažu, tarp kurių yra socialinės, sociologijos, miesto planavimo, ekologijos, ekonomikos, politikos, kultūros žinios", - sakė ji.

Vienintelė klaida

Net ir labai gabiems architektūros studijas baigusiems jaunuoliams Lietuvoje nelengva pasiekti karjeros aukštumų. Todėl kai kurie laimės išvyksta ieškoti svetur. Taip buvo padaręs ir A.Želnys. Kurį laiką jis dirbo Korke, Airijoje (antras miestas po Dublino), karkasinius namus gaminančioje ir statančioje bendrovėje.

„Nusiunčiau gyvenimo aprašymą ir tai buvau pamiršęs, nes projektavau Kaune. Kai pasiūlė darbą Airijoje, nusprendžiau išbandyti save. Be to, tuo metu Airija buvo viena patraukliausių šalių, darbdaviai mokėjo gerus atlyginimus", - pasakojo A.Želnys paklaustas, kodėl iškeliavo laimės ieškoti į svečią šalį.

Šioje bendrovėje iš Kauno kilęs lietuvių architektas dirbo inžinieriaus konstruktoriaus darbą - ruošdavo namų projektų architektūrinius brėžinius gamybai. „Karkasai būdavo gaminami mašinomis robotais, sujungtais į bendrą tinklą, taigi buvo reikalingas ypatingas tikslumas, nes kiekviena klaida buvo iškart matoma. Įgijus daugiau patirties grafikas buvo įtemptas, tačiau komanda buvo puiki, tad sunkumų nekildavo", - pasakojo A.Želnys.

Šiandien jis su šypsena prisimena vienintelę klaidą, kainavusią 2 tūkst. eurų, o vadovas į ją numojo ranka: „Andriau, kitą kartą būk atidesnis."

Lietuvį architektą šioje bendrovėje supo tarptautinis kolektyvas - kartu dirbo airiai, lenkai, vokiečiai, italas ir draugas inžinierius iš Lietuvos.

Jauni architektai - įrankiai

Dirbdamas Airijoje A.Želnys bandė ieškotis ir kūrybinio architekto darbo, siuntinėjo gyvenimo aprašymus. Vis dėlto tokį darbą emigrantui rasti nelengva, nors darbo skelbimų buvo galybė. „Airiai pirmenybę teikia vietos specialistui, diplomas nelabai svarbus. Be to, ten skirstoma pagal patirtį - junior, senior architect", - dalijosi patirtimi jis.

Todėl baigusis sutarčiai su darbdaviu ir nenorėdamas atitrūkti nuo artimųjų, architektas grįžo į Lietuvą ir čia jaučiasi visiškai patenkintas dabartiniu savo darbu. Ši istorija yra viena iš daugelio, kai lietuviai architektai padirbėję svetur galiausiai grįžta į tėvynę ir būtent čia bando įsitvirtinti.

A.Želnys įsitikinęs, kad bet kurioje šalyje malonumą teikiantis darbas, kuris dar ir gerai mokamas, yra didžiausia vertybė. Jei nepasiseka tokio darbo rasti vienur, lieka atviros kitos durys, tad reikia tik būti atkakliam. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gerai uždirba tik senieji architektūros vilkai, o jauni specialistai yra projektų vadovų ir užsakovų įrankiai.

„Individualiai dirbančio projektuotojo ir pajamos nėra pastovios, todėl jauniems architektams geriausia burtis į nepriklausomus biurus, išbandyti kitokius darbo modelius: steigti padalinius užsienyje ar užsienio bendrovių Lietuvoje", - patarė šiuo metu Vilniuje gyvenantis A.Želnys.

Reikia įvairių savybių

„Architektui neužtenka vien talento, tai kompleksinė ir sunki specialybė, todėl kūrybinė branda ateina praėjus dešimtmečiui, kai baigiami mokslai. Aišku, būna ir jaunesnių architektų, laiminčių vieną ar kitą konkursą, tačiau norint turėti savo komandą, įkurti studiją, reikia įdirbio", - pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto dekanas Rimantas Buivydas.

Architektūros fakulteto dekanas išskiria tris savybes, jo nuomone, būtinas architektui: darbštumą, užsispyrimą ir valią. „Charakterį jaunuoliai ugdosi vidurinėje mokykloje, dalį įgūdžių įgyja studijuodami, nes jiems tenka susidurti su nemažais reikalavimais, taip pat vyksta konkurencija. Kita vertus, daug lemia ir asmeninė motyvacija", - tęsė jis.

Kaip teigė R.Buivydas, negalima teigti, jog visi baigę mokslus įsidarbina. Kai kurie eina į vadybą ar valstybinį darbą, bet pagal specialybę įsidarbina per 80 proc. „Nėra keblumų rasti darbą, daugelis pradeda dirbti jau trečiame kurse, nors tai ir nelabai gerai", - jam antrino VGTU Priėmimo komisijos sekretorius Romualdo Kliukas.

Branda ateina vėliau

„Architekto profesiją verta rinktis dėl to, kad tai įdomus ir itin dinamiškas darbas, skatinantis žmogų nuolat tobulėti, domėtis. Visą laiką judi, daug naujų dalykų", - pranašumus vardijo J.Kaušpėdaitė.

Ji teigė, kad daugelis architektūros korifėjų, kitaip negu populiarios roko muzikos žvaigždės, nėra jauni - jiems apie 50-60 metų.

„Tačiau stebina tai, kad jie šiuolaikiški", - pratęsė ji.

Kaip rodo šie pavyzdžiai, kūrybinę brandą architektai pasiekia vėliau.

„Aišku, smulkesnius projektus, pavyzdžiui, patalpų interjerą, galima savarankiškai pradėti įgyvendinti ir anksčiau. Tačiau norint pradėti projektuoti savo statinius, reikia bent 10 metų padirbėti kolektyve, suprasti įvairius technologinius niuansus", - aiškino J.Kaušpėdaitė.

Ruošiamasi iš anksto

R.Kliuko teigimu, architektūros specialybė kone dešimtmetį išlieka paklausi, o šįmet norinčiųjų mokytis buvo net kiek daugiau nei pernai - į vieną vietą pretendavo beveik keturi žmonės.

Kaip teigė R.Buivydas, į architektūros studijas negali įstoti žmonės, kurie tam nesirengia iš anksto. Kaip rimtai jie nusprendę, tikrinama per stojamąjį egzaminą. Kad jam pasiruoštų, vienus ar dvejus metus moksleiviai lanko specialias mokyklas, kuriose mokomi architektūros pagrindų: piešimo, kompozicijos, teorinių dalykų.

„Reikalavimai dideli, iš 80 priimtų studijuoti apie 60 žmonių surenka 70 proc. balų", - apie stojimo statistiką kalbėjo R.Kliukas.

R.Buivydas pridūrė, kad kartelė iškelta aukštai, todėl įstojusieji išsiskiria pažangumu.

Nuomonė: reikia mažinti

Šiuo metu architektus ruošia VGTU ir Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus ir Kauno padaliniai. Jose per metus paruošiami keli šimtai specialistų.

Šalies architektus vienijančių organizacijų atstovai teigia, jog darbo rinkoje šios srities specialistų yra per daug. „Gaila, kad mes ruošiame, o jie išvažiuoja, be to, išvyksta tikrai ne blogiausi", - sakė Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Vytautas Dičius.

Todėl siūloma mažinti priimamų studentų ir juos rengiančių aukštųjų mokyklų skaičių. Tokį siūlymą šių metų pradžioje Aplinkos ministerijai įteikė Lietuvos architektų rūmai. Institucijos duomenimis, šiuo metu architekto darbą dirba 1113 specialistų, turinčių kvalifikacijos atestatą, tačiau diplomuotų yra kur kas daugiau - per 3400.