Apmokėjimas už viršvalandžius - absurdiškas

Nuo liepos mėn. 1 d. įsigalioja tvarka, pagal kurią mokėjimas už viršvalandinį darbą ir darbą naktį, bei darbą poilsio ir švenčių dienomis bus skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio). Ekspertai teigia, kad tokia skaičiavimo sistema prieštarauja ekonominei logikai, darbo rinkai ir visai ekonomikai graso biurokratizmu ir neefektyvumu. Laisvosios rinkos institutas kreipėsi į ministrą pirmininką, kad ši tvarka būtų pakeista.  

Patvirtinta Vyriausybės tvarka numato, kad mokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei darbą poilsio ir švenčių dienomis būtų skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio atlyginimo. Į jį būtų įskaitomas jau padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius.  

„Neadekvačiai didėtų darbo užmokestis, nors dirbama būtų tiek pat valandų kaip ir iki šiol. Vidutinį darbo užmokestį naudojant kaip pagrindą mokėjimui už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokestis darbuotojams, nuolat dirbantiems leistiną valandų skaičių naktį ir viršvalandžius išaugtų daugiau kaip 10 kartų per dvejus metus", - sako Rūta Skyrienė, asociacijos "Investors‘ Forum" vykdomoji direktorė.  

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, atlyginimo dydį lemia ne objektyvios iš anksto apibrėžtos sąlygos (pvz. darbuotojo išsilavinimas, poreikiai), o tai, kiek rinkoje vertinamas atliktas konkretus darbas.  

„Seimas turi pripažinti, kad priėmė absurdišką sprendimą, kurį kuo greičiau būtina pakeisti. Mokėtino atlyginimo dydžiai nutarime nustatyti be jokio pagrįsto mato ar kriterijaus, o iš esmės tokio kriterijaus ir būti negali. Itin detalus darbo santykių reglamentavimas prieina liepto galą - stengiantis numatyti įvairiausias gyvenimo situacijas, persistengiama. Viršvalandinio darbo apmokėjimas turėtų būti sutartinis. Juk vienais atvejais gali būti poreikis ir galimybė iš darbdavio pusės mokėti daugiau nei pusantro karto ar dvigubai didesnę nei įprastomis dienomis algą. Kitais atvejais, pats darbuotojas gali norėti padirbėti už mažesnį nei pusantro ar du kartus didesnį nei įprastomis dienomis uždarbį, darbdavys su tuo gali sutikti. Tačiau Darbo kodeksas tokių išimčių neleidžia, todėl toks abiem pusėms priimtinas sandoris neįvyksta", - komentuoja R. Šimašius.  

Asociacijos, profesinės sąjungos, darbdaviai ir ekspertai ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui įteikė kreipimąsi, kuriame prašoma atsižvelgti į argumentus ir kuo greičiau pakeisti priimtą nutarimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių