- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija baigia su suinteresuotomis institucijomis derinti ir greitai teiks Vyriausybei svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma iki kelių kartų didinti mokesčio tarifus už valstybinius gamtos išteklius - už anhidrito, durpių, smėlio, žvyro, dolomito ir statybinio grunto išgavimą bei naudojimą.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad Aplinkos ministerija taip siekia užtikrinti efektyvesnį gamtos išteklių naudojimą ir skatinti keisti gamtos išteklių naudojimą antrinėmis žaliavomis, o biudžetas už valstybinių išteklių eksportą esą gautų adekvačias įplaukas, nes net 90 proc. visų išgaunamų mažaskaidžių durpių eksportuojama į kitas šalis.
Tikinama, kad kasmet bus papildomai gaunama apie 10 mln. litų įplaukų į biudžetą. Anot ministerijos, tarifo dydis išteklių kainoje neva sudarytų tik apie 6 proc. šių išteklių rinkos vertės
Mokesčio tarifą už kubinį metrą dolomito siūloma didinti nuo 1,3 iki 2,5 lito, durpių -nuo 0,62 iki 2 litų, smėlio moliui liesinti - nuo 0,66 iki 1,2 lito, žvyro - nuo 0,6 iki 1,12 lito.
„Mažos įmonės tokių mokesčių nepakeltų“, - tvirtino Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas Giedrius Kavaliauskas.
Be to, durpių gavyba per pastaruosius dvejus metus ir taip sumažėjo dėl blogų oro sąlygų.
„Durpių pramonė ypač priklausoma nuo oro sąlygų. Jeigu vasara drėgna ir lietinga, pasigaminti žaliavos labai sudėtinga. O iš vasaros sezono durpių pramonė gyvena visus likusius metus. Dvi pastarosios vasaros jai buvo ypač nepalankios. Jeigu dar didėtų ir mokestis už naudingąsias iškasenas, išgyventi būtų sudėtinga“, - teigė G.Kavaliauskas.
Jis teigė, jog šalies įmonės beveik neeksportuoja durpių žaliavos, iš Lietuvos iškeliauja jau perdirbti produktai, daugiausia durpių substratai, naudojami pramoninėje ir mėgėjiškoje sodininkystėje, daržininkystėje, sodinukų sėkloms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...