- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik pusei Lietuvos gyventojų, atėmus būtinąsias išlaidas, lieka lėšų, kurias galima skirti taupymui, o daugiau nei ketvirtadaliui kas mėnesį liekanti „laisvų“ pinigų suma viršija 100 litų.
Didžioji dalis 25-55 m. amžiaus gyventojų pensijai kaupia tik per „Sodros“ sistemą, nes mano, kad valstybės mokamos pensijos ateityje jiems turėtų pakakti.
Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.
Lėšų lieka, bet taupo ne visi
Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke, antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais, o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų. Pastarasis būdas taupyti lenkia investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurias renkasi 6 proc. apklaustų gyventojų. Įdomu, kad dalis gyventojų taupo kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perka pigesnes prekes ir jas kaupia, manydami, kad ateityje jų kainos kils.
„Tyrimas parodė, kad, nepaisant įtemptos ekonominės situacijos šalyje, nemažai daliai gyventojų lieka papildomų lėšų. Kita vertus, nerimą kelia tai, kad dalis tokių žmonių apskritai nesirūpina santaupomis ateičiai arba saugo jas „kojinėje“, kur jos ne tik negeneruoja papildomų pajamų, bet ir dėl infliacijos metams bėgant praranda vertę. Tai leidžia daryti išvadą, kad mūsų visuomenėje, skirtingai nei Vakarų šalyse, atsakingo taupymo, kuris padeda pasirūpinti savo ir artimųjų finansine gerove ateityje, tendencijos įsitvirtina labai pamažu“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Tiki, kad užteks „Sodros“ pensijos
Remiantis tyrimo duomenimis, kaupdami pensijai Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki „Sodros“ sistema – 70 proc. apklaustųjų – bei antros pakopos pensijų fondais – 32 proc. Alternatyvūs kaupimo pensijai būdai mūsų šalyje dar nėra plačiai paplitę. Trečias pagal populiarumą yra gyvybės draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai – juos renkasi nedidelė dalis – tik 13 proc. apklaustųjų.
Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra manymas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos. Papildomai pensijai kaupia tik 23 proc. 25-55 m. amžiaus šalies gyventojų, nors beveik 30 proc. apklaustųjų, atskaičius būtinąsias išlaidas, kas mėnesį lieka daugiau nei 100 litų.
„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena „šia diena“ ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei. Pasirinkę gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus, kaip papildomą pensijos kaupimo būdą, gyventojai galėtų užsitikrinti pensiją, sudarančią apie 70 proc. buvusio atlyginimo”, – teigia Artūras Bakšinskas.
Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1003 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą2
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...