Analitikai: žemės ūkio sektoriaus patrauklumas augs

Remiantis dabartinėmis tendencijomis šalies ir pasaulio rinkose, ateityje investicijos į Lietuvos žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektorių turėtų didėti.

Taip teigia DnB NORD banko analitikai, tačiau perspėja, kad ateityje teks spręsti, kaip ir kuo kompensuoti pakilusias elektros energijos ir degalų kainas, gręsiantį maisto produktų importo sumažėjimą Rusijoje bei sumenkusią šalies gyventojų perkamąją galią. 

Planuojant investicijas taip pat reikėtų atsižvelgti į išaugusius muitus NVS šalyse ir ateityje mažėsiančią Europos Sąjungos paramą šiam sektoriui.

Praėjusiais metais žemės ūkio sektoriaus sukurta pridėtinė vertė 2008 m. kainomis buvo 3,4 proc. didesnė nei prieš metus. Bendro ekonomikos nuosmukio fone žemės ūkis pagal šį rodiklį patenka į lyderių trejetą kartu su ryšiais ir chemijos pramone.

„Žemės ūkio lyderystę lėmė keletas priežasčių. Pirma, maisto produktai yra pirmo būtinumo, todėl krizei atsparesnė prekė. Antra, šis sektorius yra remiamas iš Europos Sąjungos ir Nacionalinio biudžetų, o subsidijų apimtis pastaruoju metu augo. Trečia, pernykščiai orai buvo palankūs žemdirbystei. Be to, praėjusiais metais daugelyje šalies ūkio sektorių gerokai sumažėjo darbo vietų, dėl ko gausėjo užimtųjų žemės ūkyje“, – sako DnB NORD banko vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis.

Teigiamos įtakos finansiniams apžvelgiamo sektoriaus rezultatams turėjo žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų ir investuojamų į žemės ūkio gamybą prekių kainos – 2009 m. jų indeksas buvo ketvirtadaliu mažesnis nei prieš metus.
Pasak prof. R. Rudzkio nors žemės ūkio gamybos apimtis pernai kiek išaugo, dėl ženklaus produkcijos pigimo sektoriaus sukurta pridėtinė vertė to meto kainomis vis dėlto krito penktadaliu, t. y. iki 4,1 mlrd. litų. Dėl smukusių maisto produktų kainų visame pasaulyje, žemės ūkio pajamos Lietuvoje 2009 m. buvo maždaug 17 proc. mažesnės nei užpernai.

DnB NORD banko analitikai, pastebi, kad pernai geriau sekėsi augalininkystės ūkiams: didėjo pasėlių plotai, augo beveik visų pagrindinių augalininkystės produkcijos grupių supirkimas. Tačiau nukrito supirkimo kainos – paskutinįjį 2009 m. ketvirtį jų indeksas buvo penktadaliu mažesnis nei prieš metus. Gyvulininkystė pasižymėjo priešingomis tendencijomis: per 2009 m. galvijų, kiaulių ir paukščių skaičius sumažėjo.

Smukus pieno ir mėsos gaminių paklausai vidaus bei užsienio rinkose, sumenko gyvulininkystės produkcijos supirkimas. Bendras gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų indeksas per 2009 m. sumažėjo 4 procentais.

Pasak DnB NORD banko analitikų, žemės ūkio sektoriaus perspektyvas Lietuvoje taip pat gerina Europos Sąjungos ir Lietuvos valdžios finansinė parama. Pernai žemės ūkiui finansuoti iš Lietuvos biudžeto buvo skirta 2,95 mlrd. litų, iš kurių 1,93 mlrd. sudarė Europos Sąjungos parama.

Tačiau jie pastebi, kad visų galimybių pernai neišnaudojo žemės ūkio paskolų garantijų fondas. 2009 m. Fondas už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 80,3 mln. litų kreditų suteikė 194 garantijas už 49,2 mln. litų. Be to, dar suteikta 153 mln. litų garantijų už Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai išduotus kreditus.


Šiame straipsnyje: žėmės ūkis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių