Analitikai: Lietuvai pigiau pasiskolinti sutrukdė graikai

Analitikai teigia, kad naują beveik 5 mlrd. litų obligacijų emisiją už maždaug 7,625 proc. palūkanas išplatinusi Lietuva galėjo pasiskolinti kiek pigiau, ir sutaria, kad koją tikriausiai bus pakišusi Graikija.

Reikėjo skolintis trumpesniam laikui?

Dienraščio "Verslo žinios" apklausti analitikai vienu balsu tikina, kad naujai išplatintų obligacijų palūkanos galėjo būti mažesnės, spėliojama, kad maždaug 0,5 proc. punkto. Ypač turint omenyje, kad įtampa finansų rinkose yra gerokai aprimusi, o apsidraudimo nuo Lietuvos išleistų vertybinių popierių neišpirkimo kaina nukritusi į 2008 metų spalio pradžioje buvusį lygį.

"Esame lyg užkeikti - praėjusį kartą pigiau pasiskolinti sutrukdė latvių, o dabar, panašu, graikų finansinės bėdos. Bent jau reikėjo skolintis kiek trumpesniam laikotarpiui - juk rinkų padėtis gerėja ir, reikia tikėtis, toliau gerės, tad ir palūkanos vėliau tikriausiai būtų mažesnės", - sako "DnB Nord" banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Tutlys.

Anot jo, jei iš tiesų pasiskolinta už palūkanas, kokios skelbiamos, dabar vienareikšmiškai turės augti ir kitų Lietuvos išplatintų obligacijų pajamingumas. Investuotojams tai gerai, nes leis daugiau uždirbti.

Aplinkybės platinti buvo palankios

"Finastos" banko skolos vertybinių popierių dileris Dmitrijus Safonovas pritaria nuomonei, kad Vyriausybė turėjo galimybių pasiskolinti pigiau, t. y. už 7-7,15 proc. metines palūkanas. "Palyginkite: problemų turinčios Graikijos išplatintų 2019 metų išperkamų obligacijų pajamingumas šiuo metu siekia apie 6,7 proc., tad išplatinti iš tiesų buvo galima už mažesnes palūkanas", - įsitikinęs jis.

Aplinkybės obligacijų emisijai platinti buvo palankios: tarptautinė skolinimosi reitingų agentūra "Standard & Poor's" trečiadienį pagerino Lietuvos skolinimosi perspektyvą iš neigiamos į stabilią, o JAV šiomis dienomis kaip tik lankėsi premjeras Andrius Kubilius, verslininkus ir investuotojus jis ragino investuoti Lietuvoje.

Finansų maklerių įmonės "Orion Securities" Investicijų valdymo skyriaus vadovas Karolis Pikūnas sako, kad premjero Andriaus Kubiliaus apsilankymas JAV skolinimosi neatpigino, o juk buvo galima iš to išspausti daugiau naudos.

Pranešama, kad Lietuvos obligacijų paklausa likus pusvalandžiui iki paraiškų priėmimo pabaigos siekė 5,5 mlrd. JAV dolerių (beveik 13,7 mlrd. litų). Trys didžiosios reitingų agentūros ("Moody's", "Fitch", "Standard&Poors") naujosioms obligacijoms suteikė tuos pačius, kaip ir pačiai šaliai, reitingus.

Skola sudarys apie 40 proc. BVP

Analitikai svarsto, kad obligacijas platinti JAV doleriais Lietuva ryžosi baimindamasi, kad platinamų eurais jų paklausa nebūtų pakankamai didelė. Mat amerikiečių investuotojai eurais denominuotomis obligacijomis domisi mažai.

"Iš principo tai geras Vyriausybės sprendimas - tiek paraiškų, jei obligacijos platinamos eurais, paprastai nebūna surenkama, tad savotiškai apsidrausta nuo nepakankamos paklausos", - sako SEB banko kapitalo rinkos skyriaus vadovas Vytautas Ašaka.

Šių metų pabaigoje valstybės skola, prognozuojama, turėtų sudaryti apie 40 proc. BVP (palyginti, praėjusių metų pabaigoje siekė 27 proc.).

Pastarąjį kartą tarptautinėse rinkoje Lietuva skolinosi pernai spalį, tada išplatino 5 metų trukmės 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų už 6,75 proc. metines palūkanas.

Apsidrausti nuo Graikijos vertybinių popierių neišpirkimo rizikos šiuo metu rinkoje kainuoja brangiau nei nuo Lietuvos.

Vengrija tarptautinėse rinkose tokiam pat laikotarpiui neseniai JAV doleriais pasiskolino už 6,3 proc., Kroatija - 6,75 proc. , Lenkija - 6,4 proc. metų palūkanas.


Šiame straipsnyje: obligacijų emisija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    47
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių