Analitikai: gyventojai atsigavimą pajus tik po kelerių metų

Statistikams skelbiant gerėjančius šalies ūkio rodiklius, o politikams tvirtinant, kad ekonomika jau pasiekė dugną ir netrukus vėl kils, gyventojai situacijos gerėjimą turėtų pajusti tik po keleto metų. Tokias prognozes pateikia ekonomistai.

Atsigavimas tik 2013 m. ar 2014 m.?

Anot finansų analitiko Valdemaro Katkaus, net jei šalies ūkis stabilizuosis kitąmet, gyventojai atsigaus 2013 ar 2014 metais - tuomet ims mažėti nedarbas ir augti algos.

Pasak V.Katkaus, kol kas dar ankstoka tvirtinti, kad ekonomikos nuosmukio dugnas Lietuvoje tikrai pasiektas.

„Nesutariama dėl paties ekonomikos dugno, ar jis tikrai pasiektas. Dugnas būna tuomet, kai stabilizuojasi dirbančių įmonių skaičius, nustoja augti bankrotų skaičius, stabilizuojasi įmonių pelnas, bankai ima kredituoti dirbančias bendroves. Dabar į tai kol kas dar nepanašu. Įmonių bankrotų skaičius didėja ir dar didės“, - lrt.lt teigė ekonomistas.

Iš krizės ėmus lipti verslui, pasak V. Katkaus, gyventojai tai pajunta tik po kelerių metų.

„Prisiminkime 1998 metų krizę, kai nedarbo lygis piką pasiekė 2000 metų pavasarį. Taigi buvo 2 metų vėlavimas“, - kalbėjo analitikas.

Pasak jo, net jei kitąmet ekonomika stabilizuosis, gyventojai realius teigiamus pokyčius pajus tik 2013-2014 metais.

Atsigavimą pirmiausia pajaučia įmonės

„Egzistuoja toks reiškinys, jog net įmonėms didinant apyvartas, nedarbas vis tiek auga. Šis dalykas nesuprantamas, jo dar nepavyko paaiškinti, bet jis egzistuoja“, - kalbėjo finansų analitikas.

Banko „DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka taip pat pastebi, jog ekonomikos atsigavimą greičiau pajaučia įmonės, o ne namų ūkiai.

„Iš tiesų su gyventojais sunkiau nei su įmonėmis. Įmonės krizę jaučia bangomis. Iš pradžių ją pajuto transporto įmonės, kai sumažėjo vartojimas ir paslaugų paklausa, vėliau statybos, nekilnojamojo turto bendrovės, pramonės įmonės. Dabar transporto įmonės jau jaučia atsigavimą.

Namų ūkiai vėluoja labiau. Nors pramonės įmonės susiduria su sunkumais, jos neskuba darbuotojų atleisti, nes tai ir sudėtinga, ir brangiai kainuoja. Tačiau blogėjant situacijai, vėliau tą daryti tenka. Tuomet gyventojai ir pajaučia darbo užmokesčio, pajamų sumažėjimą“, - teigė J. Rojaka.

Algos artimiausiais metais neaugs

Atlyginimų augimo kelerius metus, anot analitikų, prognozuoti taip pat negalima. „2010-2011 metais nedarbas sustos augęs. Dar keletą metų, kol bus įdarbinti žmonės, atlyginimų augimo nereikėtų tikėtis. Darbo užmokestis galėtų pradėti augti tik po kokių 3-4 metų“, - sakė V. Katkus.

„Kitąmet situacija vargu ar pasikeis. Pokyčiai greičiausiai dar bus neigiami. Tačiau 2011-2012 metais darbo užmokestis turėtų pradėti augti. Tai susiję tiek su padėtimi globalioje ekonomikoje, tiek su vėl neišvengiamai sartuosiančiais infliaciniais procesais“, - kalbėjo J. Rojaka.

Anot jos, padėtį darbo rinkoje veikia ne tik ekonomikos padėtis, bet ir emigracija, ypač didelę įtaką turinti Lietuvoje.

„Ilgą laiką lyderiaujame pagal santykinį emigracijos skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Tik vienus metus lyderystę buvome atidavę Lenkijai. Dėl didelio išvykstančiųjų į užsienį skaičiaus spaudimas darbo rinkoje taip pat sumažės“, - teigė analitikė.

Šią savaitę statistikai paskelbė kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP)trečiąjį šių metų ketvirtį smuko lėčiau nei antrąjį.

Finansų ministerija mano, kad BVP šiemet smuks 18,2 proc., 2010 metais - dar 4,3 proc., o nedidelio ekonomikos augimo galima tikėtis 2011-2012 metais.

 


Šiame straipsnyje: ekonomikos augimasalgos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių