- lrt.lt, DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams skelbiant gerėjančius šalies ūkio rodiklius, o politikams tvirtinant, kad ekonomika jau pasiekė dugną ir netrukus vėl kils, gyventojai situacijos gerėjimą turėtų pajusti tik po keleto metų. Tokias prognozes pateikia ekonomistai.
Atsigavimas tik 2013 m. ar 2014 m.?
Anot finansų analitiko Valdemaro Katkaus, net jei šalies ūkis stabilizuosis kitąmet, gyventojai atsigaus 2013 ar 2014 metais - tuomet ims mažėti nedarbas ir augti algos.
Pasak V.Katkaus, kol kas dar ankstoka tvirtinti, kad ekonomikos nuosmukio dugnas Lietuvoje tikrai pasiektas.
„Nesutariama dėl paties ekonomikos dugno, ar jis tikrai pasiektas. Dugnas būna tuomet, kai stabilizuojasi dirbančių įmonių skaičius, nustoja augti bankrotų skaičius, stabilizuojasi įmonių pelnas, bankai ima kredituoti dirbančias bendroves. Dabar į tai kol kas dar nepanašu. Įmonių bankrotų skaičius didėja ir dar didės“, - lrt.lt teigė ekonomistas.
Iš krizės ėmus lipti verslui, pasak V. Katkaus, gyventojai tai pajunta tik po kelerių metų.
„Prisiminkime 1998 metų krizę, kai nedarbo lygis piką pasiekė 2000 metų pavasarį. Taigi buvo 2 metų vėlavimas“, - kalbėjo analitikas.
Pasak jo, net jei kitąmet ekonomika stabilizuosis, gyventojai realius teigiamus pokyčius pajus tik 2013-2014 metais.
Atsigavimą pirmiausia pajaučia įmonės
„Egzistuoja toks reiškinys, jog net įmonėms didinant apyvartas, nedarbas vis tiek auga. Šis dalykas nesuprantamas, jo dar nepavyko paaiškinti, bet jis egzistuoja“, - kalbėjo finansų analitikas.
Banko „DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka taip pat pastebi, jog ekonomikos atsigavimą greičiau pajaučia įmonės, o ne namų ūkiai.
„Iš tiesų su gyventojais sunkiau nei su įmonėmis. Įmonės krizę jaučia bangomis. Iš pradžių ją pajuto transporto įmonės, kai sumažėjo vartojimas ir paslaugų paklausa, vėliau statybos, nekilnojamojo turto bendrovės, pramonės įmonės. Dabar transporto įmonės jau jaučia atsigavimą.
Namų ūkiai vėluoja labiau. Nors pramonės įmonės susiduria su sunkumais, jos neskuba darbuotojų atleisti, nes tai ir sudėtinga, ir brangiai kainuoja. Tačiau blogėjant situacijai, vėliau tą daryti tenka. Tuomet gyventojai ir pajaučia darbo užmokesčio, pajamų sumažėjimą“, - teigė J. Rojaka.
Algos artimiausiais metais neaugs
Atlyginimų augimo kelerius metus, anot analitikų, prognozuoti taip pat negalima. „2010-2011 metais nedarbas sustos augęs. Dar keletą metų, kol bus įdarbinti žmonės, atlyginimų augimo nereikėtų tikėtis. Darbo užmokestis galėtų pradėti augti tik po kokių 3-4 metų“, - sakė V. Katkus.
„Kitąmet situacija vargu ar pasikeis. Pokyčiai greičiausiai dar bus neigiami. Tačiau 2011-2012 metais darbo užmokestis turėtų pradėti augti. Tai susiję tiek su padėtimi globalioje ekonomikoje, tiek su vėl neišvengiamai sartuosiančiais infliaciniais procesais“, - kalbėjo J. Rojaka.
Anot jos, padėtį darbo rinkoje veikia ne tik ekonomikos padėtis, bet ir emigracija, ypač didelę įtaką turinti Lietuvoje.
„Ilgą laiką lyderiaujame pagal santykinį emigracijos skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Tik vienus metus lyderystę buvome atidavę Lenkijai. Dėl didelio išvykstančiųjų į užsienį skaičiaus spaudimas darbo rinkoje taip pat sumažės“, - teigė analitikė.
Šią savaitę statistikai paskelbė kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP)trečiąjį šių metų ketvirtį smuko lėčiau nei antrąjį.
Finansų ministerija mano, kad BVP šiemet smuks 18,2 proc., 2010 metais - dar 4,3 proc., o nedidelio ekonomikos augimo galima tikėtis 2011-2012 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...