Analitikai: fiksuoti kredito palūkanas jau per vėlu

Anksčiau dauguma būsto paskolų Lietuvoje buvo išduota eurais, bet naujai besiskolinantieji atsigręžia į nacionalinę valiutą - dabar "pašlijusios reputacijos" eurais skolinamasi vis mažiau.

Lietuvos piliečiai masiškai keitė paskolų valiutą ekonomikos krizės pradžioje, kai padidėjus lito devalvavimo rizikai palūkanos litais buvo šoktelėjusios į neregėtas aukštumas ir nuo palūkanų eurais skyrėsi kelis kartus. Vėliau pasitikėjimas litu stiprėjo ir nacionalinės valiutos paskolų palūkanų norma krito iki ankstesnio lygio, antradienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo "Pinigų srautas" viceprezidentas Audrius Dzikevičius mano, kad šiuo metu fiksuoti kredito palūkanas jau per vėlu. "Manau, metas fiksuoti palūkanas jau praėjęs. Tai reikėjo daryti prieš metus ar dvejus. Ne kartą siūliau paskolas paėmusiems žmonėms tai daryti, o dabar jau viskas įskaičiuota į būsimas maržas ir paskolų kainas. Traukinys jau nuvažiavęs", - teigė A.Dzikevičius.

Analitiko nuomone, nėra skirtumo, ar žmogus anksčiau paėmęs paskolą, ar tik dabar ketina skolintis - išlošti iš to, kokį mokėjimo būdą (fiksuotų ar kintamų palūkanų) pasirinkti, jau nebeįmanoma. Aišku, kad palūkanos artimiausiu metu kils, tad komerciniai bankai tam pasiruošė ir klientai jau negali pergudrauti bankų.

"Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė taip pat sako, kad klientai apsigauna, manydami, kad iš vieno ar kito pasirinkimo (fiksuoti palūkanas ar pasirinkti kintamas) galima "uždirbti".

"Snoro" Viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Tomas Vaišvila sako, kad fiksuoti palūkanų klientai beveik nepageidauja, didžioji dalis jų renkasi kintamas, mat imant paskolą fiksuotomis palūkanomis bendra palūkanų norma būtų didesnė.
Lietuvos banko duomenimis, eurais su kintančiomis palūkanomis, priklausančiomis nuo Euribor, Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų.

Šiuo metu geriau imti paskolą litais. Viena vertus, kadangi rinkoje yra eurų perteklius, bankai geresnes maržas siūlo paskoloms litais. Kita vertus, imant paskolą eurais, ją grąžinti vis tiek reikia litais. Prisideda konvertavimo išlaidosTai dar vienas argumentas lito naudai", - komentavo finansų analitikas A.Dzikevičius.

Nors rinkoje populiariausia būsto paskolų valiuta išlieka eurai, kai kurie bankai paskolų litais išduoda daugiau.

Per šių metų antrąjį ketvirtį paskolos litais padidėjo 76 mln. litų, o jų dalis - 0,5 proc., ir liepos 1 dieną sudarė 27 proc. paskolų portfelio.


Šiame straipsnyje: palūkanosbankai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Medžioklės Lietuvoje laukia pokyčiai
    Medžioklės Lietuvoje laukia pokyčiai

    Kai kuriems Seimo nariams inicijuojant Medžioklės įstatymo pataisas, o Aplinkos ministerijai ketinant didinti mokesčius už medžioklę, medžiotojų bendrija priešinasi šiems pokyčiams. ...

  • Aplinkos ministerija ramina: miškų darbuotojai bus išsaugoti
    Aplinkos ministerija ramina: miškų darbuotojai bus išsaugoti

    Šalies miškų urėdijų pertvarką inicijavusi Aplinkos ministerija tikina, kad reforma nepalies miškininkų - steigiant vieną miškų valdymo įmonę, jiems bus pasiūlyta pasirašyti naujas sutartis. Ministerijos atstovų te...

    2
  • Atlyginimai Lietuvoje: kels šiemet ar nekels?
    Atlyginimai Lietuvoje: kels šiemet ar nekels?

    Nors prekių ir paslaugų kainos šiandien šturmuoja rekordines aukštumas, tik nedaugelis dirbančių lietuvių tiki, kad aukštyn pajudės ir jų atlyginimai. Tokiomis įžvalgomis dalinasi specialistų paieškos portalas cvmar...

    1
  • Krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina
    Krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina

    Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) automobiliais vežamų krovinių srautui per Lamanšo sąsiaurį, skiriantį Britų salas nuo Europos žemyno, turės mažesnę įtaką negu Rusijai įvestos ES sankcijos, rašo ...

  • Sirgimo matematika: ar sirgti apsimoka?
    Sirgimo matematika: ar sirgti apsimoka?

    Nuo trečios dienos susirgusiam dirbančiam žmogui pradeda mokėti „Sodra“, ligos pašalpa (nuo 2015 m.) siekia 80 proc. atlyginimo dydžio. ...

  • Ministras atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo
    Ministras atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo

    Aplinkos ministras atmeta kaltinimus, kad miškų urėdijas norima sujungti, siekiant monopolizuoti prekybą mediena. ...

    1
  • Sušvelninti reikalavimai Lietuvos bitininkams
    Sušvelninti reikalavimai Lietuvos bitininkams

    Žemės ūkio ministerija iki šiol grasinusi, nuo šių metų, įveda suvaržymus vadinamiesiems „sofos“ ūkininkams, tačiau sušvelninami reikalavimai bitininkams. ...

  • Mokesčių sujungimas: kas praloštų?
    Mokesčių sujungimas: kas praloštų?

    Vyriausybei paskelbus apie galimą mokesčių pertvarką, kad visas įmokas „Sodrai“ mokėtų darbuotojas – dabar 31 proc. už jį sumoka darbdavys. ...

    1
  • Kas atsitinka su senais televizoriais?
    Kas atsitinka su senais televizoriais?

    Senų televizorių perdirbimas yra brangus procesas, tačiau tą daryti būtina. Sąvartynuose ar prie konteinerių paliekami televizoriai teršia aplinką ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį mūsų sveikatai. Koks yra senų televizorių, kurių kas...

    1
  • Kokių darbuotojų poreikis pernai augo?
    Kokių darbuotojų poreikis pernai augo?

    Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo viet...

    2
Daugiau straipsnių