- DMN inf., Lrt.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras sako, kad Vyriausybė irgi svarsto, kaip galėtų efektyviau valdyti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą. „Manome, kad yra kitų šalių pažangios patirties. Taip pat – ir elgiantis taip, kaip ketina elgtis Vilniaus savivaldybė“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo Andrius Kubilius.
Sostinės savivaldybė lapkritį paskelbė, kad norėtų parduoti dangoraižį, kuriame yra įsikūrusi, bei kitų pastatų.
Anot A. Kubiliaus, Vilniaus ketinimai parduoti savivaldybės pastatą ir vėliau jį nuomotis turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių.
„Vilniaus miesto savivaldybė turi didelių iššūkių, brenda į didžiules skolas, todėl kartais turi imtis veiksmų, kurie susilaukia daug diskusijų“, – teigė Premjeras.
„Bet tikrai nesakyčiau taip dramatizuotai, kaip bando svarstyti parlamentinė opozicija, net tiesiogiai kišdamasi į savivaldybės reikalus. To negali sau leisti nei Seimas, nei Vyriausybė. O diskusija, kaip turtas valdomas kitose šalyse, būtų labai vertinga“, – sakė jis.
A. Kubilius pabrėžė, kad neturėjo galimybių daug gilintis į Vilniaus miesto valdžios planus, bet užsiminė apie dėl nekilnojamojo valstybės turto vykstančius svarstymus.
„Mes patys svarstome nekilnojamojo turto, priklausančio valstybei, valdymo koncepcijas“, – nurodė Vyriausybės vadovas.
Jo tiegimu, norima „efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą: pastatus, žemes“. Anot Premjero ministerijų rengiama koncepcija kol kas yra „pradinėje stadijoje“.
„Kol kas nieko neketiname parduoti“, – sakė jis.
Lrt.lt primena, kad dėl milžiniškų skolų atlyginimų išmokėti nebepajėgianti Vilniaus savivaldybė pinigų bandys gauti parduodama Konstitucijos prospekte stovintį dangoraižį. Miesto valdžia už pastatą tikisi gauti 80-100 mln. litų, o parduotas patalpas vėliau tik nuomotis.
2004 metais dangoraižį pastatyti kainavo maždaug 70 mln. litų. Pusė paskolos bankui jau grąžinta.
Paskelbus apie savivaldybės planus, rinkos dalyviai komentavo, kad kaina, už kurią valdininkai žada nuomotis savo apstatą, žadama gerokai didesnė, nei įprasta rinkoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...